energijos kaina

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl dviejų įstatymų projektų, leisiančių sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Parlamentarai tvirtins Įstatymo dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo projektą ir Pelno mokesčio įstatymo pataisą, įteisinančią solidarumo įnašą, kurį už 2023 metus turėtų mokėti naftos perdirbimo, gamtinių dujų ir kitos įmonės.  Mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo pelno, daugiau kaip 20 proc.

Iki šių metų pabaigos gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.  Ekspertai įspėja ilgai nedelsti, nes kitu atvejų gyventojams elektra pabrangs. „Ignitis grupės“ Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas kalbėjo, kad šiais metais reikia pasirinkti labiausiai patinkantį nepriklausomą energijos tiekėją.

Pastaruosius kelerius metus mažėjusios energijos kainos pradėjo keisti kryptį – šiemet matoma jų augimo tendencija. Ilgainiui prognozuoti elektros kainas bus vis sudėtingiau, o jų svyravimai bus didesni, teigia Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija (NLEA). NLEA ataskaitoje nurodoma, kad pirmąjį šių metų pusmetį vidutinė didmeninė elektros kaina visoje „Nord Pool“ biržoje siekė apie 39 eurus už megavatvalandę (MWh) ir 50 proc.

Vasario pabaigoje elektros energijos kainos Baltijos šalyse judėjo skirtingomis kryptimis. Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje ir Latvijoje atpigo 2 proc., o Estijoje pabrango 4 proc. Praėjusią savaitę vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo 2 proc. iki 27,04 EUR/MWh ir buvo mažiausia šiais metais. Elektros kainų mažėjimą lėmė ir išaugusios importo apimtys, ir sumažėjusi paklausa. Lietuva ir Latvija kartu sudėjus suvartojo 308 GWh elektros energijos – 11 proc.

Baltijos šalių energetinei nepriklausomybei užtikrinti skirtų sprendimų sėkmė nemažai priklausys nuo Latvijos pozicijos. Tolimesni šios valstybės žingsniai energetikos sektoriuje gali turėti įtakos tiek energijos kainai, tiek greitesniam Baltijos šalių įsijungimui į bendrąją Europos rinką. Tokią nuomonę išdėstė Estijos ambasadoje vykusioje diskusijoje „Energijos mainų vystymas Lietuvoje“ dalyvavę energijos pardavėjai ir analitikai.