energetinis saugumas

NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro, analizuojančio karinio energetinio efektyvumo ir saugumo ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus, partnere ketina tapti Suomija. Oficialų norą jungtis prie centro veiklos Suomis atstovai išreiškė lapkričio 14-15 dienomis Vilniuje vykusiame devintame vykdomojo komiteto susitikimas, teigiama NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro pranešime.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kovo 31 dieną Vašingtone susitiko su JAV valstybės departamento specialiuoju pasiuntiniu energetikai Amosu Hochsteinu. Ministras išreiškė susirūpinimą Lietuvos kaimynystėje nesilaikant tarptautinių saugumo standartų statoma Astravo atomine elektrine ir atkreipė dėmesį į dujotiekio „Nord Stream 2“ neigiamą poveikį ES energetiniam saugumui.

Lietuva remia Europos Komisijos teikiamus pasiūlymus didinti Europos Sąjungos (ES) energetinį saugumą bei valstybių narių solidarumą sprendžiant galimas problemas, įskaitant ir dujų tiekimo sutrikimus, tvirtina energetikos ministras Rokas Masiulis. „Puikiai suprantame, kad veikdami su partneriais galime pasiekti daugiau.

Europos Komisijos (EK) pasiūlymai dėl Europos Sąjungos (ES) energetinio saugumo didinimo nėra susiję su Rusijos dujų milžine „Gazprom“, pareiškė Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Ševčovičius. „Prielaida, kad visas šis paketas yra susijęs su „Gazprom“, neabejotinai yra klaidinga. Šiuo klausimu mes dirbame jau ne pirmus metus, o dujų tiekimo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai buvo gauti dar 2009 metais. Mūsų santykiai su Rusija dabar apima labai daug įvairių sričių.

 Lietuva ir Latvija bendromis jėgomis stiprina energetinį saugumą. Šiandien (spalio 16 d.) Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis ir Latvijos ekonomikos ministrė Dana Reizniece-Ozola Rygoje pasirašė supratimo memorandumą dėl alternatyvių dujų tiekėjų paieškos bei bendros dujų rinkos sukūrimo. Memorandumo tikslas – stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą užtikrinant alternatyvius gamtinių dujų tiekimo šaltinius.

Briuselyje dedamas tvirtas pagrindas Lenkijos ir Lietuvos dujų jungčiai (GIPL) – pasirašyta penkiašalė sutartis dėl jungties finansavimo. Parašus padėjo Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų operatorių – įmonių „Amber Grid“ ir „Gaz Systems“ bei Europos agentūros INEA („Innovations & Networks Executive Agency“), atsakingos už strateginių ES projektų finansavimą, atstovai.

Jeigu dėl galimo rusiškų dujų embargo Lietuvoje jų alternatyvos kainuotų 50 arba 100 proc. brangiau, jau per pirmus metus Lietuvos verslas būtų praradęs atitinkamai 1,6 arba 1,9 mlrd. litų – tai prilygsta šalies investicijoms į dujotiekio jungtį su Lenkija arba SGD terminalą.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje yra politinis projektas ir garantuoja energetinį saugumą, bet ne mažesnes dujų kainas, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Jankauskas. „Visų pirma, tai aišku politinis, garantuojantis saugumą (projektas), ir reikėjo taip pozicionuoti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankysis Briuselyje, kur Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime aptars Europos Sąjungos (ES) energetinio saugumo stiprinimą bei Bendrijos klimato ir energetikos politiką. Susitikime taip pat bus kalbama apie ES ekonominę būklę bei užsienio politikos klausimus. Pasak Prezidentės, didelė Europos šalių priklausomybė nuo vieno išorės energetikos tiekėjo stabdo ES ekonomikos augimą ir kelia grėsmę jos energetiniam saugumui.