energetinis efektyvumas

Statybų specialistai, nestatantys ir neprojektuojantys pasyvių namų, mano, kad rinkoje jų poreikio nėra. Tačiau apie direktyvą, nuo 2020 metų įpareigojančią statyti itin aukšto energetinio efektyvumo būstus, žino 4 iš 5 apklaustųjų, rodo „Vilmorus“ atlikta statybos specialistų apklausa. Remiantis Statybos produkcijos sertifikavimo centro informacija, šiandien Lietuvoje yra tik 8 A ir A+ energetinio efektyvumo klasės namai. Daugiau nei pusė sertifikuotų pastatų yra C klasės.

Seimas vakar po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias į valstybės paramą, siekiant didesnio pastatų energetinio efektyvumo, galėtų pretenduoti ne tik daugiabučių namų, bet ir individualių gyvenamųjų namų savininkai. „Jei pasisakome už tai, kad individualių gyvenamųjų namų šeimininkai nebeturėtų likti užribyje, jeigu manome, kad jie privalo turėti tokias pat teises kaip ir daugiabučiuose namuose gyvenantys žmonės – įstatymą būtina priimti kuo greičiau.

Vasario 22 d. vykusioje Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus AB LESTO  konferencijoje „Energetinio efektyvumo sprendimai – kelias verslo konkurencingumui“ išrinkta racionaliausiai elektros energiją 2011 m. vartojusi „Žaliąjį protokolą“ pasirašiusi įmonė – ja tapo PET pakuočių gamintoja UAB „RETAL Europe“. Tarp geriausius rezultatus per metus pademonstravusių įmonių buvo AB „Swedbank“, UAB „EIKA“ ir UAB „Utenos vandenys“. „Žaliąjį protokolą“ pasirašiusių įmonių skaičius jau ...

Nuo 2013 metų  Europos Sąjunga (ES) griežtins prekybos taršos leidimais taisykles ir skirs vis mažiau nemokamų apyvartinių taršos leidimų verslui. Bus siekiama, kad verslas būtų priverstas pats investuoti į savo technologijas ir energetinį efektyvumą. ES siekia, kad taršos leidimai būtų brangūs ir verslas apsvarstytų, kas jiems apsimoka labiau, – ar pirkti brangius taršos leidimus (ir teršti aplinką), ar investuoti į savo verslo technologijas.

Šiluma trijų didžiųjų Lietuvos miestų daugiabučiuose vartojama nevienodai efektyviai. Tai paaiškėjo palyginus jų svertinį šilumos suvartojimo koeficientą. Vilniuje šis koeficientas siekia 29, Kaune – 30, Klaipėdoje – 32. Didžiųjų Lietuvos miestų, asociacijos narių administruojamų daugiabučių energetinio efektyvumo tyrimą atliko Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA), šį rugsėjį pradėjusi vykdyti iniciatyvą „Taupykime šilumą“. „Šį tyrimą atlikti paskatino gyventojų susidomėjimas.

Gyvenamieji bei komerciniai pastatai sudaro nemažą dalį visų energijos poreikių, pavyzdžiui, Lietuvoje namų ūkiai suvartoja beveik pusę visos šiluminės energijos. JAV Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorija (National Renewable Energy Laboratory,  NREL) pasiūlė kompiuterinio modeliavimo programą, kuri leidžia įvertinti būsimo ar renovuojamo pastato energetinį efektyvumą.