ekstremalus sportas

Kosovo sostinėje ekstremalai susirinko 73-iosioms nardymo nuo tilto varžyboms. Dešimtys susirinkusiųjų šoko nuo 20 metrų aukščio tilto ir papasakojo, kodėl tokios pavojingos varžybos jiems teikia tiek daug laimės. Apačioje nardytojų laukia narų komandos, pasiruošusios suteikti pagalbą, jei jos prireiktų, mat nors ekstremalams toks nardymas ir padeda pasijusti gyviems, jis gali baigtis ir labai liūdnai. Tačiau nardytojams pavojaus gresmė, panašu, yra tik pliusas. „Tai yra tikras džiaugsmas.

Ekstremalaus sporto entuziastė, ispanė Beatriz Flamini – tikras ryžto ir drąsos pavyzdys. Penkiasdešimtmetė dar 2021-ųjų lapkritį įlindo į urvą Ispanijos mieste Granadoje ir be jokio kontakto išbuvo jame 500 dienų. Penktadienį, balandžio 14-ąją, moteris ir vėl išvydo dienos šviesą.  Dabar jau 50-metė B. Flamini į urvą pateko dar būdama 48-erių. Laiką 70 metrų gylio urve ji leido mankštindamasi, piešdama ir megzdama vilnones kepures.

Kvapą gniaužianti 88-erių parašiutininko istorija. Bosnis Ibrahimas – puikiausias įrodymas, kad ekstremalus sportas – ne tik jaunuoliams. Ibrahimo kolekcijoje jau beveik pusantro tūkstančio šuolių. Ir vyras neketina sustoti. 88-erių bosnis Ibrahimas sulaukia tinkamos akimirkos ir į savo kolekciją įsirašo dar vieną šuolį su parašiutu. Jau 1487-ąjį. Ibrahimo meilė parašiutams, kaip pats sako, žodžiais nenupasakojama ir tęsiasi jau daugiau nei 70 metų.

Neįtikėtini vaizdai iš Lenkijos padangės, kurią šiomis dienomis milžinišku – maždaug 200 kilometrų per valandą greičiu raižo neįprastai dideli paukščiai. Tai – sparnuotųjų kostiumų entuziastai. Pusšimtis skraidyti išmokusių geriausių Europos sportininkų siekia pasaulio rekordo, o tarp jų ir du lietuvių ekstremalai. Tai – skrydis, kurį patirti lemta vos saujelei išrinktųjų.

Dar vienas neįtikėtinas pasiekimas Lietuvos alpinizmo istorijoje. Alpinistas Saulius Damulevičius tapo pirmuoju lietuviu, įkopusiu į antrą aukščiausią viršūnę pasaulyje – K2.  Damulevičiaus žygį į vieną techniškai sudėtingiausių viršukalnių alpinistai vadina istoriniu įvykiu, kuris paliks pėdsaką ir pasaulio metraščiuose.

Vilniuje, Liepkalnyje, už 11,5 mln. eurų bus įrengtas ekstremalaus sporto centras. Savivaldybės taryba trečiadienį pritarė, kad jis būtų statomas koncesijos būdu – konkurse atrinktas koncesininkas turės pasirūpinti centro įrengimu, išlaikymu, savivaldybė tik skirs žemės sklypą. Sutartis bus sudaroma 17 metų, per pirmuosius dvejus metus vyktų objekto statybos.

Vilniuje planuojama įkurti ekstremalaus sporto centras, jo įrengimu, išlaikymų rūpintųsi konkurse atrinktas koncesininkas, savivaldybė tik skirtų žemės sklypą. Savivaldybės taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti siūlymą, jog centras būtų statomas sklype Liepkalnyje, jis būtų skirtas kalnų dviračių, riedlenčių, riedučių, parkūro, riedančių slidžių ir snieglenčių sportui.

Įspūdžiais iš sudėtingos ir išbadymų kupinos kelionės į Antarktidą dalijasi ekstremalaus sporto entuziastas Darius Vaičiulis. Į ekstremalią kelionę leidęsis ne tik savęs išbandyti, bet ir turėdamas kilnią misiją. Iš paties piečiausio žemės rutulio taško – Pietų ašigalio linkėjimus siunčia ekstremalaus sporto entuziastas Darius Vaičiulis.

Ar esate girdėję apie skraidyti išmokusius lietuvius –  žmones-paukščius ir ekstremaliausią sportą pasaulyje B.A.S.E. jumpingą? Juo užsiiminėja ir keli tautiečiai – šoka nuo įspūdingiausių pasaulio uolų, skrenda beveik 200-tų kilometrų per valandą greičiu.  Ir dar įspūdingesnis 30-mečio lietuvio ekstremalo Mariaus Čiūtos šuolis nuo 700 metrų uolos prie Gardos ežero Italijoje.