Ekošviesa

Elektrą taupančias lemputes, dar kitaip vadinamas dujošvytėmis arba liuminescencinėmis, namų apšvietimui naudoja net 83 proc. gyventojų. Vis dėlto, dažnai dar kyla klausimų apie šių lempučių ekonominę naudą, poveikį sveikatai ar perdirbimo galimybes. Taigi, ką apie taupiąsias lemputes būtina žinoti kiekvienam? Kaip atrodo ir kam naudojamos taupiosios lemputės? Taupiosios lemputės dažniausiai siejamos su spiralės forma, bet iš tiesų jų galima rasti pačių įvairiausių formų.

Nors daugeliui žmonių elektros lemputės pakeitimo procesas atrodo labai paprastas, tačiau remiantis Anglijoje atliktu tyrimu, net 90 proc. anglų, nežinodami kaip tai atlikti, į namus kviečiasi elektrikus. Lemputės keitimo procesas nėra sudėtingas, tačiau dažnai pamirštamos iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos detalės. Nors šiandien dažnuose namuose šviečia taupiosios lemputės, kurios šviečia bent 9 tūkst. valandų, teisingai pakeisti lemputę turėtų mokėti kiekvienas.

Pagal 2012 m. ES direktyvą iš prekybos išėmus kaitrines lemputes, didžioji dalis vartotojų pradėjo rinktis taupiąsias lemputes. Ne išimtis ir Lietuva – pas mus tokias lemputes naudoja daugiau nei 80 proc. gyventojų, nors pastaruoju metu viešumoje vis dažniau pasigirsta argumentų, jog šis sprendimas naudingas tik ekonomiškai ir yra itin kenksmingas žmonių sveikatai, sakoma VšĮ „Ekošviesa“ pranešime.

2013 metais iš prekybos išėmus kaitrines lemputes, žmonės buvo priversti ieškoti alternatyvų. Dar praėjusiais metais pastebėta, kad išaugo elektros energiją taupančių lempučių paklausa, o šių metų balandį rinkos ir visuomenės tyrimų bendrovės „Berent Research Baltic” atliktas tyrimas tai tik patvirtino: 83 proc. respondentų naudoja taupiąsias lemputes.

2013 m. viešoji įstaiga „Ekošviesa“, kuri rūpinasi taupiųjų lempučių surinkimu Lietuvoje, iš specialių dėžučių surinko daugiau nei 60 tonų perdegusių taupiųjų lempučių. Šio lempučių kiekio užtektų padengti maždaug 3,5 futbolo stadionų plotą. Pasak „Ekošviesa“ vadovo Tado Ruželės, už šį, Vyriausybės nustatytą normą viršijančių, lempučių skaičių galima dėkoti aplinkai neabejingiems žmonėms, kurie tampa vis labiau sąmoningi.

Šventiniu laikotarpiu tikriausiai ne vienuose namuose iškilo, atrodytų, menka problema – perdegė kalėdinė girlianda, kasmet puošusi pagrindinį švenčių simbolį – eglutę. Tai menka bėda: nuėjus į bet kurią parduotuvę, nesunkiai rastume bent paprasčiausią girliandą, bet problema iškyla tuomet, kai reikia nuspręsti, ką daryti su senąja.

Šią žiemą teisingai atsikratyti perdegusiomis taupiosiomis lemputėmis kvies žinomo menininko Rimo Valeikio kurtos kalėdinės atvirutės. Lankomiausias sostinės vietas jau pasiekė 15 tūkst. nemokamai dalinamų menininko darbų. Šiomis atvirutėmis energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuojanti „Ekošviesa“ siekia priminti, kad perdegusias tokias lemputes reikia atiduoti perdirbti.

 Atėjus šaltajam, o kartu ir tamsiajam metų laikui, buities technika prekiaujančiuose centruose prekyba lemputėmis išauga kelis kartus. Prognozuojama, kad šių metų pradžioje iš prekybos išėmus kaitrines lemputes, per paskutinius metų mėnesius ypač augs taupiųjų lempučių pardavimas.

Žinomas interjero kūrėjas – Dovas Serapinas – interjerus kuria jau daugiau nei 8 metus. Pasak jo, apšvietimas – vienas svarbiausių elementų, kurio dėka savo namuose jaučiamės ramiai ir saugiai. Viena iš pagrindinių šiuo metu namų apšvietimui naudojamų priemonių – taupioji lemputė, kurios iš prekybos išėmus kaitrines lemputes, tampa vis populiaresnės. Dizaineris prasitaria, kad jam dar neteko kurti interjero, kuriame nebūtų bent kartą panaudota taupioji lemputė.