ekologinė katastrofa

Po tanklaivio avarijos Juodojoje jūroje Krasnodaro krašte (Rusija) į krantą išplauti naftos produktai, praneša „Astra“, remiantis vietos gubernatoriumi. Vietos gyventojai ant kranto randa mazutu suteptų paukščių. Krasnodaro krašto gubernatorius Venjaminas Kondratjevas sakė, kad po tanklaivių „Volgoneft 239“ ir „Volgoneft 212“ avarijos į krantą išplaukė naftos produktai. „Šį rytą stebint pakrantės juostą rasta naftos dėmių.

Rusijos susprogdintos Ukrainos Kachovkos hidroelektrinės nebeįmanoma atkurti tokios, kokia ji buvo, mašinų salėje sunaikinta visa įranga, antradienį paskelbė daugelį Ukrainos hidroelektrinių administruojanti valstybinė įmonė „Ukrhidroenerho“. Apie Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimą pranešta anksti antradienį. Internete paskelbti vaizdai rodo, kad vanduo nekontroliuojamai plūsta pro smarkiai pažeistą užtvanką.

Sibiro upėje išsiliejęs dyzelinas, pasirodo, Rusijoje buvo ne vienintelė ekologinė katastrofa. Dar gegužės pabaigoje viename Irkutsko naftos kompanijos gręžinyje kilo didžiulis gaisras. Jo greitai ir saugiai pačiai kompanijai užgesinti nepavyko, tad į pagalbą buvo pasitelkta ir kariuomenė su patrankomis. Rusijoje, Irkutsko srityje pragariškai liepsnoja naftos gręžinys. Ir taip jau nuo gegužės 30-osios.

Iš okupuoto Krymo miesto Armiansko evakuoja tūkstančius vaikų dėl nuodingų medžiagų išsiskyrimo vienoje iš vietos gamyklų. Krymo valdžia jau ėmėsi veiksmų dėl „Krymo titano“, kuris gamina titano dioksidą, veiklos stabdymo. Oro užterštumą vietos valdininkai aiškina tuo, kad dėl perdžiuvusio vandens telkinio šalia gamyklos, į kurį buvo pilamos nuodingos atliekos, išsiskyrė toksinės sieros dioksido dujos.

Naktį Vilniaus pakraštyje prie pat Vokės hidrografinio draustinio kilo gaisras. 22.42 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, kad atvira liepsna dega angaras Sandėlių g. 16. Čia įsikūrusios net kelios antrinių žaliavų perdirbimu užsiimančios įmonės. Į gaisravietę atsiųstos gausios ugniagesių pajėgos – atvažiavo bent šešios cisternos, operatyvaus valdymo štabo vadovai.

Oksfordo universiteto mąstytojai sudarė sąrašą variantų, kaip gali ateiti pasaulio pabaiga. Gera naujiena ta, kad išvengsime zombių atakos ar Godzilos išpuolio. Blogos naujienos? Siūlome susipažinti. 1. Branduolinis karas Nepaisant to, kad Šaltasis karas baigėsi, keletas šalių, įskaitant JAV ir Rusiją, turi didžiules tarpžemyninių raketų su vandenilinėmis bombomis atsargas.

Radijas „Laisvoji banga“ Artėjant padangų keitimo sezonui susiduriame su problema, kur dėti naudotas padangas. Ar automobilių padangų pardavėjai ir servisai gali atsisakyti jas priimti ir kaip jie bando to išvengti bei kur kreiptis automobilių savininkams susidūrus su problema „Laisvosios bangos“ eteryje pasakojo Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė.

Ispanijai priklausančiose Kanarų salose ugniagesiai tebekovoja su miškų gaisrais, skelbia BBC. Vietos pareigūnas gaisrą La Gomeros saloje pavadino „ekologine katastrofa“. Ugniagesiams talkina penki lėktuvai ir septyni sraigtasparniai. Marokas į pagalbą išsiuntė dar vieną ugniagesių lėktuvą. Ispanijos žiniasklaida praneša, kad, pasikeitus vėjo krypčiai, ugnis nebeplinta taip greitai kaip anksčiau. Iš La Gomeros salos buvo evakuota apie 5 tūkst.

Po konteinerinio laivo avarijos prie Naujosios Zelandijos krantų žinybos pradėjo kovą su gresiančia ekologine katastrofa vaizdingoje Gausybės įlankoje (Bay of Plenty). Du laivai sekmadienį pradėjo rinkti vandens paviršiuje plūduriuojančią naftą. Į incidento vietą atvyko specialistai iš Australijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ir Singapūro. Iki šiol su gresiančia ekologine katastrofa buvo kovojama tik iš oro – lėktuvai ant naftos dėmės barstė chemikalus.

Per pastaruosius 50 metų vienas didžiausių Afrikos gėlo vandens rezervuarų Čado ežeras sumažėjo 90 proc. Mokslininkų teigimų, milžinišką įtaką 30 mln. jo pakrantėse gyvenančių žmonių turintis ežeras išnyks per 20 metų. 1963-aisiais ežero plotas siekė 25 000 kvadratinių kilometrų. Šiandien – tik 2,5 tūksta. Kvadratinių kilometrų. Viena iš pagrindinių jo nykimo priežasčių – klimato kaita, dėl kurios senka dvi ežerą maitinančios upės –Chari bei Logone.

JAV valdžia vis dar neranda sprendimo, kaip suvaldyti ekologinę katastrofą Meksikos įlankoje. Baltieji rūmai naftos bendrovei „British Petroleum“ (BP) pateikė sąrašą klausimų, reikalaudami pasiaiškinimų, kaip sekasi uždengti naftą į vandenį leidžiantį naftos gręžinį Meksikos įlankoje. Pažymėtina, kad JAV valdžios pareigūnai pareikalavo į klausimus atsakyti per artimiausias 24 valandas.

„Tokio dydžio ekologinė katastrofa, kaip Meksikos įlankoje, gal mums dabar ir nėra visai reali, bet mažesnio masto tikrai įmanoma, tuo labiau, kad visai šalia Lietuvos vandenų, Kaliningrado srityje, yra naftos platforma“, – apie grėsmes Baltijos jūrai kalba Jūrinio kraštovaizdžio mokslo instituto direktorius ir Jūreivystės instituto docentas Vytautas Dubra.

Britų koncertas BP paskelbė kasdien avarijos Meksikos įlankoje likvidavimui išleidžiantis 100 mln. JAV dolerių. Bendra suma, skirta naftos nuotėkiui sustabdyti ir jo pasekmėms likviduoti jau siekia 2,65 mlrd. JAV dolerių. Į šią sumą įeina ir išmokos pakrančių gyventojams bei verslininkams. JAV valdžia ir naftos išsiliejimo nuskurdintų šalies regionų gyventojai negaili kritikos britų koncernui, dėl vienos iš  didžiausių ekologinių katastrofų padarinių likvidavimo darbų.

Pranešama, kad JAV vadovas Barackas Obama nesutramdė emocijų, kalbėdamas apie milžiniško naftos kiekio išsiliejimą Meksikos įlankoje. JAV valdžia jau užsimena, kad trapi JAV pietryčių pakrantės regiono ekonomika atsigauti turėtų tik po kelių metų. Antradienį duodamas interviu žurnalistams, B.Obama komentavo kritiką, jog pernelyg švelniai reaguoja į šią ekologinę katastrofą.

Bendrovė „British Petroleum“ (BP) pranešė, jog specialistams pavyko nupjauti apgadinto gręžinio Meksikos įlankoje vieną vamzdžio atkarpą. Pasak bendrovės specialistų, tai padės pradėti naftos siurbimo darbus, teršalai daugiau nebėgs į jūrą.

Pranešama, kad kompanijai „British Petroelum“ nepavykus sustabdyti naftos tekėjimo iš Meksikos įlankoje nuskendusios naftos platformos, nafta į vandenį gali lietis iki rugpjūčio. Dar praėjusią savaitę buvo pranešta, kad „British Petroelum“ pavyko lokalizuoti nuotėkį, tačiau tai buvo tik vienadienė sėkmė.

Koncerno „British Petroleum“ specialistams pavyko sustabdyti naftos nuotėkį iš Meksikos įlankoje nuskendusios platformos. Specialistai naftos gręžinį užcementavo. Abejonių kėlė tai, jog iki šiol tokia technologija nebuvo išbandyta tokiame dideliame gylyje. Dabar BP atstovai dar negali pasakyti, ar situacija liks valdoma visam laikui.

JAV vidaus reikalų valstybės sekretorius Kennethas Salazaras užsipuolė naftos bendrovę „British Petroleum“ dėl nesėkmių likviduojant naftos dėmę Meksikos įlankoje. Ministerijos vadovas buvo itin nepatenkintas, kad BP nespėja sustabdyti naftos nuotėkio iki nurodytų terminų. Pasak pareigūno, jeigu paaiškės, jog BP nedaro visko, kad sustabdytų nuotėkį, JAV valdžia paims situacijos kontrolę į savo rankas.

Meksikos įlankai vis dar gresia ekologinė katastrofa. Naftos dėmė Meksikos įlankoje, atsiradusi po gaisro nuskendus naftos platformai, didėja. Kol kas nepavyko sustabdyti naftos tekėjimo iš platformos, kuri guli 1,5 km gylyje. Kas dieną į jūrą patenka 159,6 tūkst. litrų naftos. Dabar naftos dėmė yra 128 km ilgio ir 68 km pločio. Naftos dėmę siūloma sudeginti. Trečiadienį naftos dėmė buvo apie 30 km nuo Luizianos pakrantės.

Nuskendus degančiai šveicarų bendrovės „Transocean“ naftos platformai Meksikos įlankoje iškilo ekologinė katastrofos grėsmė. Nelaimė grasina trapiai Luizianos ekosistemai, kurią ir taip niokoja viesulai ir pakrantės erozija. Praėjus dviem dienoms po smarkaus sprogimo naftos platforma ketvirtadienį nuskendo. Tai kelia „potencialią riziką aplinkai, – sakė pakrantės apsaugos atstovas.

Žmogaus sukelta ekologinė katastrofa išdžiovino jūrą, žemę paliko užterštą, o šalia gyvenantys žmonėms sukėlė aibę mirtinų ligų. Aralo jūros sunaikinimas yra tolima JAV sprendimo pasekmė. JAV nusprendus nutraukti medvilnės tiekimą išoriniam pasauliui, Rusija savo ruožtu sumanė žemę sausinti neseniai asimiliuotuose Vidurinės Azijos kraštuose. Tai buvo įvardijama kaip „medvilnės nepriklausomybės politika“. Tuomet Aralo jūra pagal dydį pasaulyje užėmė penktąją vietą.

Ilgiausiai Italijos upei Po gresia ekologinė katastrofa po to, kai nenustatyti nusikaltėliai į vieną iš upės intakų tyčia išpylė maždaug 2,5 mln. litrų naftos ir dyzelino. Juoda naftos dėmė iš pradžių plaukė Lambro upe, o trečiadienio naktį jau pasiekė Po upę ties Piačenzos miestu. Manoma, kad savaitgalį nafta pasieks Adrijos jūros pakrantę. Monzos miesto, esančio netoli Milano, prokuratūra jau pradėjo tyrimą dėl šio nusikaltimo.