eitynės

Po savaitės Vilniuje vyksiančių „Baltic Pride“ eitynių organizatoriai tiksi sulaukti 10 tūkst. dalyvių, išvengti galimų provokacijų. „Tikiuosi, kad dalyvių bus tiek, kiek praėjusį kartą 2019 metais – 10 tūkst. žmonių. (...) 2019-ieji Vilniuje parodė, kad eitynės be incidentų yra įmanomos, tikiuosi, kad šie metai irgi bus tokie patys“, – BNS šią savaitę sakė Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko.

Lietuvai minint 32-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, tūkstančiai žmonių penktadienį Vilniuje dalyvavo šventinėse eitynėse.  Šiemet jose skambėjo šūkiai ne tik už Lietuvos, bet ir už Rusijos karinę agresiją patiriančios Ukrainos laisvę. Žmonės nešė plakatus „Ukrainai – tarptautinę paramą“, „Putinai, eik lauk iš Ukrainos“, „Tribunolas žudikams“, buvo pasipuošę ir Lietuvos trispalvėmis, ir Ukrainos valstybine, ir baltarusių tautine vėliavomis.

Kauną šiąnakt užliejo karnavalinė dvasia ir triukšmingos linksmybės. Parodos kalnu zujo ne automobiliai, o aukštyn kopė spalvinga minia – čia surengta jau tradicine tampanti „Fluxus“ eisena, kurioje dalyvauja virš tūkstančio žmonių. Stabdomas eismas ir spalvinga minia pasileidžia Parodos kalnu aukštyn. Kauną drebina naktinis „Fluxus.“ festivalis. Jame daug triukšmo, spalvų, neribotos išmonės ir geros nuotaikos.

Rugpjūčio mėnesį mitingas prie Seimo baigėsi riaušėmis, o kitam mitingui leidimas kol kas neišduotas. LGBTQ atstovams reikėjo nueiti ilgą kelią, kad pagaliau pavyktų surengti eitynes Kaune. Kodėl Lietuvoje įsikeroja vis didesnė neapykantos kultūra? Kas ją skatina? Nebeturime Konstitucijos? Šiame moderniame amžiuje, kai visi drąsiai gali reikšti savo nuomonę, atsiranda ir didžiulė terpė visuomenės susiskaldymui.

Po pirmą kartą surengtų „Kaunas Pride“ eitynių policija skaičiuoja pradėtus ikiteisminius tyrimus ir surašytus protokolus, o medikai sako, kad jų pagalbos prireikė dviem eitynių dalyviams. Patys eitynių organizatoriai džiaugiasi, kad sulaukė daugiau palaikymo nei išpuolių, ir svarsto eitynes rengti kasmet. Šeštadienį Kaune pirmą kartą istorijoje surengtas lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų eitynes „Kaunas Pride“ nuo pat pradžių lydėjo incidentai.

Šeštadienį praūžus „Kaunas Pride“, renginio atgarsis netyla iki šiol. Nors eitynių metu pasitaikė ir priešiškai nusiteikusių asmenų išpuolių, LGBT bendruomenei pavyko atkreipti dėmesį į šios grupės problemas bei išreikšti politinius reikalavimus. Filosofijos ir sociologijos profesoriai įvertino šių eitynių reikšmę Lietuvos visuomenei. Abu ekspertai kritikavo kai kurių valdžios struktūrų abejingumą LGBT bendruomenės teisėms.

Po šeštadienį vykusių „Kaunas Pride“ eitynių policija sulaikė 22 žmones, surašė 16 administracinių nusižengimų protokolų ir pradėjo penkis ikiteisminius tyrimus, pirmadienį pranešė Kauno apskrities policija. „Džiaugiamės, kad mieste vykusios eitynės praėjo sklandžiai, be didesnių incidentų. Nei eitynių dalyviai ar atvykusieji pasižiūrėti, nei pareigūnai eisenos metu nenukentėjo“, – teigiama apskrities policijos pranešime. Vis dėlto anksčiau policija skelbė, kad apie 15 val.

Fiksuojamos pirmos provokacijos LGBT eitynėse, kurios vyksta šeštadienį Kaune. Asmenys su LGBT vėliava buvo apipilti alumi. Vietoje dirbančių tv3.lt žurnalistų teigimu, provokacijų sulaukta dar eitynėms net neprasidėjus. Keletas vyrų alumi apipylė vaivorykštės vėliavą nešančius žmones.

Prieš Kaune prasidedant LGBTQ+ bendruomenės eitynėms, bažnyčios atstovai surengė atsakomąją akciją. Jie teigė, kad susirinko viešai maldai taip parodydami, kad Lietuvai, kaip katalikiškai šaliai, esą „nepriimtinas palaidas elgesys“. Į protestą atėjęs kunigas Edmundas Naujokaitis žurnalistams teigė, kad LGBT eitynės yra „įžeidimas Dievui“. „Tai yra protestas prieš „Kaunas pride“ eiseną. Viena vertus tai yra protestas, antra, kaip rašėme „Facebook“ – tai yra atsilyginimo, atsiteisimo malda.

Kauno savivaldybė penktadienio popietę įvykdė teismo sprendimą ir suderino „Kaunas Pride“ eitynių, vyksiančių šeštadienį, maršrutą, BNS patvirtino Kauno miesto mero patarėjas Tomas Jarusevičius.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, paaiškėjus, jog rugsėjo 4 d. Kaune, Laisvės al., vyks sankcionuotas renginys – LGBTQ+ eitynės, informuoja, kad yra pilnai pasiruošę užtikrinti tiek eisenos dalyvių, tiek ir atvykusiųjų stebėti renginį saugumą, rašoma pranešime spaudai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 23 str.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako, kad „Kaunas pride“ eitynių likimą mieste nuspręs teismas, tačiau pats mano, jog Laisvės alėja nėra skirta tokiems renginiams. „Viskas bus taip, kaip nuspręs teismas. Mūsų nuomonė yra tokia, jų prašymas – kitoks. Jeigu teismas nuspręs leisti, tegu vaikšto“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Kauno meras. „Mano, kaip normalaus sveiko vyro, gyvenančio ir mylinčio moteris, matomai, suprantate, kokia yra nuomonė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl LGBTQ+ eitynių Kaune nagrinės penktadienį, BNS informavo teismo atstovė. Kaip sakė Neringa Lukoševičienė, byla rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama 11 valandą. Pasak jos, kada bus skelbiamas teismo sprendimas, paaiškės posėdžio metu. Eitynės Kaune yra numatytos jau šį šeštadienį.

Kauno valdžia nepraranda vilties sutrukdyti netradicinės orientacijos žmonių eitynes Laisvės alėjoje. Ji skundžia teismo sprendimą, įpareigojusį suderinti „Kaunas Pride“ maršrutą būtent miesto centre. Eitynių organizatoriai Kauno valdžią vadina homofobiška. Ant Kauno stulpų kartas nuo karto žmonės fiksuoja homofobiškus lipdukus. O įtampa artėjant rugsėjo 4-ajai, kai Kaune planuotos lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių žmonių eitynės, auga.

Kauno savivaldybė apskundė teismo įpareigojimą suderinti maršrutą LGBT eitynėms, ketvirtadienį pranešė Regionų apygardos administracinis teismas. Kaip nurodo teismas, Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas yra naikintinas ir pareiškėjos Gegužės 1-osios profesinės sąjungos skundą prašė atmesti pilna apimtimi.

Seksualinių mažumų atstovų eitynes organizuojanti bendruomenė „Kaunas Pride“ dar rugpjūčio pradžioje pranešė pradėję pasirengimą renginiui. Tam, kad Kauną pasiekti būtų lengviau, jau kreiptasi ir į susisiekimo ministrą Marių Skuodį, ir į „Lietuvos geležinkelius“. Neatmetama galimybė pigesnių bilietų prašyti ir tarpmiestinių vežėjų bei Kauno viešojo transporto.

Regionų apygardos administracinis teismas penktadienį įpareigojo Kauno miesto savivaldybę iki rugsėjo 1 dienos suderinti LGBTQ+ eitynių maršrutą per Laisvės alėją. Anot teisėjų, negalima uždrausti piliečių taikių susibūrimų, skelbia naujienų portalas 15min.lt Savivaldybė įpareigota suderinti eitynių maršrutą, kuris prasidės Nepriklausomybės aikštėje, prie Soboro. Eitynių dalyvių kolona žygiuos iki Laisvės alėjos 99-ojo namo, apsisuks ir grįš atgal į aikštę.

Mažesnis nei įprastai, tačiau Niujorko gėjų paradas žygiuoja net ir pandemijos akivaizdoje. Nors didysis šventimas persikėlė į virtualią erdvę, koronavirusas nuo kasmetinės eisenos spalvomis ir transparantais apsikarsčiusių amerikiečių neatbaidė. Organizatoriai skundžiasi, kad JAV vis dar galiojantys koronaviruso ribojimai jų šventę jau antrus metus iš eilės prislopino, tačiau žygiuotojų entuziazmo draudimai neužgesino.

Regionų apygardos administracinis teismas pranešė gavęs Gegužės 1-osios profesinės sąjungos skundą dėl Kauno miesto savivaldybės atsisakymo išduoti leidimą LGBT eitynėms, planuojamoms rugsėjo 4 dieną.

Premjerė Ingrida Šimonytė būtų suteikusi leidimą ir Vilniuje vykstančiam trijų dienų „Šeimos gynimo maršo“ renginiui, ir LGBT bendruomenės eitynėms Kaune. Pasak premjerės, jei žmonių nuomonė yra reiškiama taikiai, teisė ją reikšti turi būti užtikrinama. Tai ketvirtadienį ryte „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ pasakė premjerė Ingrida Šimonytė. Tiesa, ministrė pirmininkė teigė „Šeimos gynimo maršo“ renginyje įžvelgianti veidmainystės.

Iš Alytaus kilęs menininkas Algirdas Gataveckas „Facebook“ paskyroje pasiūlė LGBT eitynes rengti Alytuje, kai Kauno savivaldybė praeitą ketvirtadienį nedavė leidimo tokiai akcijai. Tuo tarpu Alytaus meras Nerijus Cesiulis nurodo, kad miestas dar nėra pasiruošęs LGBT palaikymo akcijoms, nors gerbia ir priima visokias šeimas. Eitynės gerintų miesto įvaizdį Toks renginys, A. Gatavecko nuomone, būtų naudingas Alytaus miesto įvaizdžiui.

Stringa LGBT eitynių „Kaunas Pride“ laikinojoje sostinėje organizavimas. Savivaldybė neišduoda leidimo ir atmeta jau trečią organizatorių siūlomą maršrutą. Šie dėl galimybės rengti eitynes žada kovoti teisme. LGBT eitynių, panašių į šias kokios kas trejus metus šurmuliuoja Vilniaus gatvėmis, Kaune, atrodo, gali nebūti. Eitynėms „Kaunas Pride“, kuriose esą dalyvautų apie 3000 žmonių, organizatoriai negauna leidimo.

Motyvuodama dalyvių saugumu, Kauno savivaldybė nesuteikė leidimo organizuoti LGBT eitynes miesto centre, jų organizatoriai sprendimą žada skųsti. „Pagal įstatymus negalime riboti saviraiškos laisvės ir drausti tokių eitynių. Savivaldybė nėra nei už, nei prieš tokį renginį, tačiau pirmiausia turime užtikrinti ir pasirūpinti visų kauniečių bei miesto svečių saugumu“, – ketvirtadienį perduotame komentare teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Kol Lietuvos akys savaitgalį krypo į „Didįjį šeimos gynimo maršą“, LGBTQ+ aktyvistai paskelbė „Kaunas Pride“ manifestą ir pagarsino apie čia planuojamą renginį. Iniciatyva „Facebook“ socialiniame tinkle jau susidomėjo daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Renginio, kuris numatytas rugsėjo 4 d., šūkis – „Mes esame visur“. Deklaruodami buvimą visateisiais visuomenės nariais, neheteroseksualūs asmenys pirmiausia nurodo nenorintys slėptis.

Įprastai vykstančias Kovo 11-osios tautininkų eitynes šiemet dėl pandemijos pakeitė „važiuotynės“ – keliuose Lietuvos miestuose vykęs automobilių paradas. Į renginį, kuris sostinėje prasidėjo prie parodų centro „Litexpo“, susirinko apie 200 automobilių. Renginio pradžia buvo numatyta 14 val., tačiau pirmieji automobiliai iš aikštelės pajudėjo apie 14.40 valandą. Dauguma dalyvių buvo iškėlę Lietuvos bei istorines vėliavas, renginį sergėjo keletas policijos ekipažų.

Tūkstančiai Joe Bideno šalininkų trečiadienį vakare dalyvavo eitynėse Niujorke, reikalaudami suskaičiuoti kiekvieną balsą įtemptoje prezidento rinkimų kovoje. Protesto metu sulaikyta 24-erių amerikietė Devina Singh. Eitynių metu mergina ne tik įžeidinėjo pareigūnus, vadindama juos fašistais, bet ir spjovė pareigūnui į veidą, nepaisydama koronaviruso grėsmės.

Šeštadienį Vilniuje apie pusę tūkstančio žmonių susirinko į solidarumo su seksualinių mažumų bendruomene eitynes, reikalaudami užtikrinti jų teises. Vaivorykštės spalvų vėliavomis pasipuošę LGBTQ+ eitynių dalyviai Katedros aikštėje pradėjo rinktis apie vidurdienį. Daugiausiai eisenoje susirinko jaunų žmonių, tačiau akcija sulaukė ir vyresnių žmonių dėmesio.  Policijos teigimu, renginyje dalyvavo apie 500 protestuotojų.

Šeštadienį Vilniuje, Gedimino prospekte, rengiamos eitynės už seksualinių mažumų teises. Jas organizuoja LGBTQ+ (lebsiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų) bendruomenė, tačiau nei jų pavardės, nei organizacijos pavadinimai neskelbiami. Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko BNS sakė dalyvausiąs eitynėse kaip bendruomenės narys, bet kas jas organizuoja, nežinąs. „Palaikysime bendruomenės iniciatyvą“, – sakė jis.

Daugiau nei 20 valstybių ir Šiaurės ministrų tarybos atstovybė Estijoje išreiškė paramą  Baltijos šalių LGBTI bendruomenių festivaliui „Baltic Pride 2020“ prieš birželio 22–28 dienomis Taline numatytą renginį Šis LGBTI renginys turėjo įvykti birželio 1–7 dienomis, bet dėl koronaviruso protrūkio buvo atidėtas.

Kaip atsakas „Black Lives Matter“ eitynėms, penktadienį sostinės gatvėmis žygiuoja asmenys, siekiantys priminti, jog lietuvių gyvybės taip pat yra svarbios. Eitynių priešakyje yra „Laisvės kalvą“ dažais apipylusi lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskė. „Žygiuosime Gedimino prospektu link Nepriklausomybės aikštės, kur prisiminsime žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę lietuvius ir išreikšime solidarumą birželio 1 dieną nušauto policininko Sauliaus Žymanto šeimai, artimiesiems.

Po penktadienį Vilniuje vykusios protesto akcijos už juodaodžių teises pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas ir aštuonios administracinės teisenos bylos, pranešė generalinis policijos komisaras. „Pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir, berods, aštuonios administracinių nusižengimų bylų teisenos“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Renatas Požėla.

„Esame orūs, stiprūs ir matomi!“ – toks pagrindinis vakar Briuselyje vykusių „Freedom Drive“ (iš angl. „Laisvės žygis“) protesto eitynių šūkis. Eitynėse dalyvavo per 400 savarankiško gyvenimo judėjimo aktyvistų iš visos Europos kartu su asmeniniais asistentais ir neįgaliųjų reikalavimus palaikančių nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Lenkijoje Liubline sekmadienį surengti policijos susirėmimai su agresyviais pasipriešinimo gėjų teisėms dalyviais. Mieste vyko gėjų, lesbiečių, biseksualų, translyčių asmenų ir jų rėmėjų eisena, kurią dar neseniai bandė drausti miesto valdžia. Gėjų teisės tapo vienu pagrindinių klausimų prieš netrukus vyksiančius šalies parlamento rinkimus. Agresyviai šaukiantys lenkų protestuotojai netrukus aplaistomi vandens patranka su dažais.

Seksualinių mažumų teisių aktyvistai, saugomi gausių policijos pajėgų, šeštadienį Rytų Lenkijos Liublino mieste surengė gėjų eitynes, nors kraštutinių dešiniųjų ir konservatyvių pažiūrų aktyvistai bandė jiems sutrukdyti – apmėtė buteliais ir akmenimis, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.   Eitynėse dalyvavo apie 400 lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir kitų asmenų (LGBT+) teisių rėmėjų.

Maždaug 200 žmonių, daugiausia jaunimo, Vilniuje penktadienį susirinko į eitynes raginti politikus imtis aktyvesnių veiksmų kovojant su klimato kaita. Gaudint būgnų ritmams ir skanduotėms, eitynių dalyviai Gedimino prospektu pajudėjo nuo Seimo prie Vyriausybės  „Mes norime politinės valios, kuri mums užtikrintų saugią ateitį“, – sakė viena protesto organizatorių Saulė Andrejevaitė.

400 tūkst. žmonių šeštadienį išėjo į Madrido gatves dalyvauti šiemetinėse gėjų eitynėse „Gay Pride“, skirtose LGBT+ teisių pionieriams ir surengtose Europoje kylant kraštutiniams dešiniesiems. Iš pradžių eitynių dalyviai susirinko pagrindinėje Ispanijos sostinės Atočos geležinkelio stotyje. Vėliau policija paskelbė, kad žmonių buvo 400 tūkstančių. Šiemetinių eitynių šūkis buvo „Istorija, kova ir atmintis“, dalyviai minėjo 50-ąsias vadinamųjų „Stonewall“ riaušių metines.

Vilniaus centre šeštadienį startavo ketvirtą kartą rengiamos lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų (LGBT) bei juos palaikančiųjų eitynės „Už lygybę!“. Nuo sostinės Bernardinų sodo pajudėjo tūkstantinė žmonių kolona, nešinų vaivorykštės spalvų vėliavomis, balionais, plakatais. Sostinės centras šurmuliuoja trankia muzika, iš atvirų autobusų eitynių dalyviai mojuoja praeiviams.

Šeštadienį sostinėje vyks Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL organizuojamos eitynės „Už lygybę!“ ir „Pride Park“ šventė. Jų metu mieste numatomi laikini eismo organizavimo ir viešojo transporto judėjimo pakeitimai. Birželio 8 d., nuo 11 iki 15 val., bus draudžiamas transporto eismas Gedimino prospekto dalyje tarp Lukiškių ir Katedros aikščių, T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse bei prieigose. Nuo 7 iki 15 val.

Iš sostinės Kudirkos aikštės Seimo link žygiavusi daugiau kaip 200 neįgaliųjų, jų artimųjų ir savanorių eisena traukė vilniečių ir miesto svečių dėmesį. „Laimė galėti“, „Prieš atskirtį, už įtrauktį“, „Savarankiškumas yra jėga“, „Miestas be kliūčių“, „Lygybės su visais!“, „Institucijos – ne sprendimas“ – šie ir kiti plakatai eisenos dalyvių rankose labai tiksliai įvardijo didžiausius neįgaliųjų lūkesčius.

Asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ šeštadienį Vilniuje rengia tarptautines protesto eitynes dėl neįgaliųjų situacijos. Šia akcija siekiama paskatinti Lietuvos ir užsienio bendruomenę prisidėti prie teigiamų pokyčių įgyvendinant žmogaus teises negalios atžvilgiu. Anot organizatorių, šių eitynių priežastis – Lietuvos nesugebėjimas įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų. Be to, internete renkami parašai po peticija dėl neįgaliųjų diskriminacijos.

Tūkstančiai žmonių pirmadienį Vilniuje dalyvauja šventinėje eisenoje, Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo buvo pakeltos Baltijos valstybių vėliavos, salvėmis ceremoniją pagerbė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa. Ceremonijos metu Lietuvą pasveikino virš susirinkusiųjų praskridę du NATO oro policijos misiją atliekantys Lenkijos naikintuvai.

Kovo 11-ąją Vilniuje švenčiantieji eis Laisvės keliu – sostinės gyventojai ir svečiai kviečiami į eitynes su 400 m ilgio Trispalve ir nemokamas ekskursijas po senamiestį, kurias ves būrys gidų įvairiomis kalbomis. Į šventinius kovo 11-osios renginius bus galima atvykti nemokamu viešuoju transportu. „Sveikinu su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo švente ir iš visos širdies kviečiu – didžiuokimės savo Laisve, savo laisvu miestu.

Penktadienį Vilniuje rengiamos moterų solidarumo eitynės, siekiant atkreipti dėmesį į nevienodą moterų ir vyrų darbo užmokestį. Vidurdienį eitynės su šūkiu „Visos moterys dirba, bet ne visoms moka“ prasidės nuo Katedros aikštės ir tęsis iki V. Kudirkos aikštės. Čia, prie Vyriausybės rūmų, planuojamas mitingas. Tokiu būdu profesinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos, kai kurios politinės partijos paminės Tarptautinę moterų solidarumo dieną.

Maždaug tūkstantis žmonių šeštadienį žygiavo kasmetinėse tautininkų eitynėse Vilniuje. Jų dalyviai nešėsi deglus, Lietuvos valstybės ir istorines vėliavas. Minioje buvo matyti didelis plakatas su užrašu trispalvės fone „Lietuva yra čia“. Žygiuojantys tautininkai taip pat skandavo įvairius šūkius, dainavo patriotines, partizanų dainas.

Keli šimtai moterų šeštadienį išėjo į Talino gatves, kad išreikštų protestą prieš lyčių nelygybę, fizinį bei psichologinį smurtą ir pasisakytų už vienodą atlyginimą su vyrais bei vienodas karjeros galimybes. Tokios eitynės surengtos pirmą kartą šalies istorijoje. Organizatorių raginimu daugelis moterų pasipuošė savo rankų darbo raudonos, rožinės arba alyvinės spalvos kepurėmis, šalikais, pirštinėmis arba kojinėmis. Tarp akcijos dalyvių buvo ir vyrų.

Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko kitąmet Lietuvoje žada surengti dar įdomesnes „Baltic Pride“ eitynes, nei šeštadienį vykusios Rygoje. „Džiaugiuosi, kad „Baltic Pride“ eitynės Baltijos sostinėse tampa miesto švente. Šiandien mums pavyko sukurti buvimo kartu stebuklą ir išsiųsti labai aiškią žinutę, kad demokratija, tolerancija ir pagarba kiekvienam žmogui, nepaisant individualių skirtumų, yra būtent tos vertybės, kuriomis vadovaujasi mūsų visuomenės.

Tūkstančiai vengrų pirmadienį Budapešte dalyvavo eitynėse, skandavo šūkį „Europa, ne Maskva“, demonstravo palaikymą Europos Sąjungai ir protestavo prieš premjerą Viktorą Orbaną, kaltindami jį pernelyg artimais ryšiais su Rusija. Oponentai kaltina V.Orbaną, kad jis stengiasi palaikyti glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris per pastaruosius trejus metus dukart lankėsi Budapešte. Vietos žiniasklaidos duomenimis, eitynėse dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.

Į kasmetines latvių SS legiono karių atminimo eitynes Rygoje susirinko daugiau žmonių nei ankstesniais metais, maždaug 2000. Prieš pradėdami eiseną jos dalyviai susirinko prie Šv. Jono bažnyčios, čia matyti ir Lietuvos vėliavos.    „Latviai švenčia legiono susikūrimą, kuris kovojo už naująją Europą. Todėl mes juos ir palaikome“, - sako Lietuvos nacionalistas Mindaugas Gervaldas. Per Antrąjį pasaulinį karą vokiečių gretose kariavo apie 140 tūkst.

Ketvirtadienį Kauno centre apie pusantro šimto žmonių žygiavo prieštaringai vertinamose tautinio jaunimo organizuojamose eitynėse, skirtose Valstybės atkūrimo dienai paminėti. Šiemet organizatoriai teigė norintys eitynių tradiciją modernizuoti ir neskleisti neapykantos, tačiau įprastų atributų, sulaukiančių kritikos, neišsižadėjo. „Šiemet einame su tradicijos modernizavimo idėja.