eitvydas bajarūnas

NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Aleksas Grinkevičius pareiškė, kad Rusijos agresijos atveju Aljansas smūgiuotų ne tik puolančioms karinėms pajėgoms, bet ir jų vadavietėms. Ekspertų teigimu, tokia retorika rodo besikeičiančią NATO laikyseną. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.

Pradėsiu nuo neseniai išgirsto kalambūro – ES realybė kartais primena virtuvę: turėti gerą receptą dar nereiškia, kad vakarienė bus paruošta. Vienas išsamiausių Europos „receptų“ – buvusio Italijos premjero ir Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi 2024 m. paskelbta ataskaita apie Europos konkurencingumo ateitį. Ji aiškiai įvardijo, ką Europa turi keisti, jeigu nori išlikti konkurencinga.

Pradėsiu nuo neseniai išgirsto kalambūro – ES realybė kartais primena virtuvę: turėti gerą receptą dar nereiškia, kad vakarienė bus paruošta. Vienas išsamiausių Europos „receptų“ – buvusio Italijos premjero ir Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi 2024 m. paskelbta ataskaita apie Europos konkurencingumo ateitį. Ji aiškiai įvardijo, ką Europa turi keisti, jeigu nori išlikti konkurencinga.

Rusija rengia ieškinius Tarptautiniam Teisingumo Teismui, kaltindama Baltijos valstybes tariama rusakalbių diskriminacija ir esą planuojama jų deportacija. Taip pat Maskva neseniai melagingai apkaltino Baltijos šalis leidžiant Ukrainos dronams kirsti jų oro erdvę ir juos paleisti iš Baltijos valstybių teritorijos.

Europa pirmą kartą pradeda rimtai svarstyti tai, kas dar visai neseniai būtų atrodę neįmanoma – ar europietiški produktai turėtų turėti didesnį pranašumą Europos rinkoje. Dar prieš keletą metų toks klausimas būtų skambėjęs keistai. Europos Sąjunga (ES) ilgą laiką buvo viena nuosekliausių laisvosios prekybos ir atviros rinkos šalininkių pasaulyje. Tačiau pasaulis pasikeitė.

Kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos delegatas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete matau, kad pastaruoju metu Briuselyje ekonominis saugumas tapo viena svarbiausių diskusijų temų. Europos Sąjunga pagaliau rimtai imasi klausimo, apie kurį Lietuva ir kitos Baltijos valstybės kalba jau ne vieną dešimtmetį. Mes savo kailiu patyrėme, ką reiškia Rusijos ekonominis spaudimas, energetinis šantažas ir prekybos ribojimai.

Dronai jau tapo neatsiejama Europos, o ypač Baltijos regiono, saugumo realybės dalimi. Gegužės 20 diena daugeliui Lietuvoje tapo labai aiškiu priminimu, kad naujosios grėsmės jau pasiekė ir mūsų regioną – dėl galimo drono įskridimo į Lietuvos oro erdvę buvo perspėjami gyventojai, o Vilniuje ir Rytų Lietuvoje žmonės pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo buvo raginami ieškoti priedangų.  Tuo tarpu Ukrainoje dronai jau seniai tapo ne tik karo technologija, bet ir visos karo logikos dalimi.

Europos jūrų pramonė ilgą laiką buvo laikoma savaime suprantamu dalyku – infrastruktūra, kuri tiesiog veikia. Tačiau šiandien vis aiškiau matyti, kad tai buvo pavojingai klaidinga prielaida. Jūra nebėra tik prekybos kelias. Geopolitinių įtampų kontekste ji tampa konkurencijos, saugumo ir galios erdve, kurioje Europa vis dažniau atsiduria nebe kaip žaidėja, o kaip pažeidžiamas objektas. Būtent šiame kontekste pasirodė Europos Komisijos ES jūrų pramonės strategija (angl.

Atsparumas – svarbi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) posėdžių Briuselyje tema. Rusijos karo prieš Ukrainą metinės tik išryškina grėsmių perspektyvas ir mastą, taip pat – Europos pasirengimo svarbą. EESRK – kuris susideda iš Europos Sąjungos (ES) šalių-narių darbdavių, darbuotojų ir organizacijų atstovų – yra patariamoji institucija. Teisėkūros procese jis teikia nuomones Europos Komisijai, ES Tarybai ir Europos Parlamentui.

Europos Sąjungoje (ES) strateginis planavimas tampa nebe teorine, o geopolitine ir ekonomine būtinybe. Europos Komisijos dokumentas „2025 m. Strateginio prognozavimo ataskaita: atsparumas 2.0“ (angl. „2025 Strategic Foresight Report: Resilience 2.0“) žymi esminį poslinkį – nestabilumas traktuojamas kaip nuolatinė būsena, o ne laikinas sutrikimas.

Lietuvių diplomatas, buvęs Lietuvos ambasadorius Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas, vertindamas JAV ir Rusijos derybų rezultatus pabrėžia, kad kompromiso dėl Ukrainos neatsirado – Maskva toliau reikalauja nuolaidų, kurių Kyjivas negali priimti. Diplomatas savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad derybų fiasko tik dar kartą parodė, jog Kremlius nėra pasirengęs realiam dialogui, o Ukrainai būtina dar tvirtesnė Vakarų vienybė ir parama.

Viešųjų ir privačių interesų įstatymą pažeidę prezidentas Gitanas Nausėda ir buvęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas šį pažeidimą konstatavusios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados teismui neapskundė. „Prezidentas nesutinka su VTEK sprendimu, tačiau valstybės vadovas nusprendė nesibylinėti su valstybės institucija.

Iš pareigų atšauktas į skandalus įsivėlęs ambasadorius Eitvydas Bajarūnas paskirtas Užsienio reikalų ministerijos (URM) Strateginio valdymo ir analizės departamento patarėju. Apie tai Eltai patvirtino ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė. „Eitvydas Bajarūnas nuo 2024 m. balandžio 16 d. yra paskirtas į departamento patarėjo pareigas Užsienio reikalų ministerijos Strateginio valdymo ir analizės departamente“, – komentare raštu teigė P. Levickytė.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, jog šalies vadovas pasirašys dekretą dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atšaukimo. Tačiau Prezidentūra vis dar apgailestauja, jog Užsienio reikalų ministerija (URM) neatliko nepriklausomo tyrimo dėl mobingu kaltinto diplomato.

Vyriausybė pritarė siūlymui atšaukti į skandalus įsivėlusį diplomatą Eitvydą Bajarūną iš ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigų. Trečiadienį Ministrų kabineto patvirtintame nutarime numatoma, jog prezidentui pasirašius dekretą E. Bajarūnas bus atšauktas iš pareigų šių metų balandžio 15 d. Vyriausybė taip pat priėmė sprendimus ir dėl kitų ambasadorių atšaukimo – šalies vadovui bus teikiamas siūlymas nuo gegužės 9 d. atšaukti Lietuvos nuolatinę atstovę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtro...

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pasirašė nutarimo projektą dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atšaukimo iš pareigų.

Prieš penkis mėnesius dėl pažeidimų ir netinkamo vadovavimo konsultacijoms į Vilnių grąžintą Lietuvos ambasadorių Jungtinėje Karalystėje (JK) Eitvydą Bajarūną siūloma nuo balandžio vidurio iš viso atšaukti iš šių pareigų. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, E. Bajarūnas būtų atšaukiamas nuo balandžio 15 dienos. Praėjusiais metais jis sulaukė ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu, piktnaudžiavimu pareigomis.

Trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komitetui (URK) pritarus ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno atšaukimui, ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad pamaina diplomatui Jungtinėje Karalystėje dar nėra pateikta. Visgi, politikas pripažino „pagaliau galįs atsidusti“, nes į skandalus įsivėlusio E. Bajarūno klausimas galiausiai yra išspręstas. „Pamaina (E. Bajarūnui – ELTA) šiuo atveju nėra pateikta.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį susitiko su konsultacijoms iškviestu ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje Londone Eitvydu Bajarūnu, jo ateitį komentuos po šią savaitę planuojamo susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda. „Apie diskusijų su E. Bajarūnu turinį bei siūlymus dėl jo tolesnio darbo galimybių pirmiausia bus informuotas šalies Prezidentas. Iki tol nuo viešų komentarų URM šiuo klausimu susilaikys“, – BNS informavo ministro atstovė Paulina Levickytė.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė antradienį paragino palaukti, kol konsultacijoms iškviesto ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Londone Eitvydo Bajarūno su tarnybinės etikos sargų sprendimu susijusi istorija baigsis, o tik tada imtis sprendimų diplomato atžvilgiu.

Trečiadienį į Prezidentūrą su šalies vadovu susitikti vyksiantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi išspręsti dar praėjusiais metais tarp institucijų kilusi konfliktą dėl ambasadoriaus Londone Eitvydo Bajarūno. „Ministrui G. Landsbergiui vienas svarbiausių klausimų po VTEK priimtų sprendimų rytoj būtų išspręsti ambasadoriaus Londone E. Bajarūno atšaukimą.

Prezidentui Gitanui Nausėdai nesutinkant su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvada, kad apsilankymas miuzikle su ambasadoriumi Eitvydu Bajarūnu buvo viešų ir privačių interesų pažeidimas, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad institucijos išvadas reikėtų gerbti.    „Tokių institucijų, kurios vykdo tyrimus, kurios išanalizavusios situaciją vadovaujasi argumentais, sprendimus reikėtų gerbti.

Gitano Nausėdos ir ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno istorija pakvipo jau primirštais Narkevičiaus kotletukais. Pasirodo, už mokesčių mokėtojų pinigus G. Nausėda ir E. Bajarūnas su žmonomis Londone ne tik žiūrėjo „Operos Fantomą“ ir gėrė šampaną, bet ir mėgavosi vakariene restorane. Maža to, panašu, kad E. Bajarūnas kalbėjo netiesą Etikos komisijai – saskaita rodo, kad 1 600 eurų šios pramogos kainavo ne aštuoniems, o penkiems asmenims. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimo nariai skirtingai vertina Prezidentūros reakciją į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) verdiktą, kuriuo prezidentas Gitanas Nausėda ir ambasadorius Eitvydas Bajarūnas pripažinti supainioję viešuosius ir privačius interesus. Opozicijos atstovai kritikuoja šalies vadovą, tikindami, jog šis atvejis bus pamoka tiek prezidentui, tiek kitiems politikams iš anksto pasitikrinti, kas moka už vieną ar kitą vizitą.

Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai (VTEK) antradienį nutarus, kad miuzikle apsilankę prezidentas Gitanas Nausėda ir Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus, žiniasklaida išsiaiškino, kad iš ambasados biudžeto buvo apmokėti ne tik renginio bilietai, bet ir keturių asmenų vakarienė.

Už mokesčių mokėtojų pinigus Londone su žmonomis „Operos Fantomą“ žiūrėję Gitanas Nausėda ir ambasadorius Eitvydas Bajarūnas supainiojo interesus. Tokią išvadą skelbia Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Pasak jos, prezidentas pasinaudojo savo statusu, nes ambasadai iš anksto išreiškė norą vizito metu Londone pasikultūrinti. O tada – ir priėmė neteisėtą dovaną – brangiausius bilietus į spektaklį.

Reaguodama į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą dėl Eitvydo Bajarūno, Užsienio reikalų ministerija (URM) žada atlikti tarnybinį tyrimą. „Po VTEK paskelbtos išvados esame priversti reaguoti, todėl URM dėl ambasadoriaus E. Bajarūno sudarys komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“, – BNS trečiadienį teigė ministro atstovė Paulina Levickytė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad analizuoja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą dėl Eitvydo Bajarūno, bet nemano, kad jis galėtų grįžtį dirbti į ambasadą Londone. Taip jis kalbėjo VTEK antradienį pripažinus, kad prezidentas Gitanas Nausėda ir Lietuvos ambasadorius Londone E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kai pernai pavasarį lankėsi miuzikle už ambasados pinigus.

Diplomatas Eitvydas Bajarūnas sako nesijaučiantis pažeidęs įstatymus, kai už ambasados lėšas su prezidentu lankėsi miuzikle, ir svarsto skųsti nepalankų etikos sargų sprendimą. Taip jis kalbėjo antradienį Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) konstatavus, kad diplomatas ir prezidentas Gitanas Nausėda savo veiksmais pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. „Dar laukiu detalesnio išvadų teksto. Nepritariu sprendimui ir nesijaučiu pažeidęs įstatymus.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) šiandien vienbalsiai nusprendė, kad Prezidentas Gitanas Nausėda ir ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Komisija atliko tyrimą dėl G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymo spektaklyje Londone „Operos fantomas“ ir nustatė, kad apsilankymas buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) antradienį spręs, ar prezidentas Gitanas Nausėda ir ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų lankydamiesi operoje Londone. VTEK vertino, ar dalyvavimas renginyje pernai pavasarį buvo tiesiogiai susijęs su prezidento ir ambasadoriaus tarnybinių pareigų atlikimu.

Prezidentūra vis dar laukia Užsienio reikalų ministerijos (URM) sprendimo pradėti nepriklausomą patikrinimą, kad būtų išsiaiškinta, ar prieš konsultacijoms atšauktą Lietuvos ambasadorių Jungtinėje Karalystėje Eitvydą Bajarūną nebuvo vykdomas psichologinis smurtas. „Kol kas esame toje situacijoje, kad prezidentas laukia, kaip jau ne kartą yra minėjęs Užsienio reikalų ministerijai, tam tikro išrišimo“, – „Žinių radijui“ teigė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį pranešė nusprendusi pradėti tyrimą dėl prezidento Gitano Nausėdos ir ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno apsilankymo operoje Londone aplinkybių. „VTEK vertins, ar dalyvavimas šiame renginyje buvo tiesiogiai susijęs su prezidento ir ambasadoriaus tarnybinių pareigų atlikimu“, – nurodoma pranešime. Prezidentūra komisijos sprendimo pradėti tyrimą nekomentuoja.

Užsienio reikalų ministerija (URM) atmeta Prezidentūros kritiką dėl dvigubų standartų tiriant dviejų ambasadorių – Deivido Matulionio ir Eitvydo Bajarūno – elgesį. Šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė anksčiau šią savaitę pareiškė, kad tiriant galimą D. Matulionio nusižengimą tyrimo komisija buvo sukurta, priešingai nei E. Bajarūno atveju.

Prezidentūrai teigiant, jog šalies vadovas tebelaukia nepriklausomo tyrimo dėl konsultacijoms į Vilnių iškviesto ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno, premjerė sako, kad tokios galimybės nenumato teisės aktai. „Tai teisės aktų nustatyta tvarka yra tokia, kad tokio žanro šiaip nenumato Diplomatinės tarnybos įstatymas – kažkokio nepriklausomo tyrimo, – žurnalistams antradienį sakė premjerė.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) sieks surinkti daugiau medžiagos spręsdama, ar pradėti tyrimą dėl prezidento Gitano Nausėdos ir ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno apsilankymo operoje. VTEK trečiadienį pranešė, kad informacija bus renkama iš Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos (URM) bei Vadovybės apsaugos tarnybos.

Sprendimas kaltinimų mobingu sulaukusį ambasadorių Jungtinėje Karalystėje Eitvydą Bajarūną iškviesti konsultacijoms į Vilnių yra „pusinis“ ir kuria ydingą situaciją, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Sukuriam ydingą situaciją, iš kurios gali būti labai sudėtinga išeiti, o svarbiausia, kad ambasadorius ir toliau gyvens su tuo šleifu, kuris jam yra prikabintas“, – Prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše sako G. Nausėda.

Kaltinimų dėl mobingo ir piktnaudžiavimo sulaukęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas kviečiamas grįžti į Vilnių konsultacijoms, stabdomos jo funkcijos.

Kaltinimų dėl mobingo ir piktnaudžiavimo sulaukęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas teigia patiriantis Užsienio reikalų ministerijos (URM) psichologinį smurtą ir prašo nepriklausomo tyrimo. Dėl to jis kreipėsi į Vyriausybę, Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sprendimą dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno likimo žada priimti po susitikimo su darbuotojų atstovais. „Artimiausiu metu susitiksiu tiek su Darbo darybos, tiek su profesinės sąjungos atstovais, kurie kreipėsi, ir po to susitikimo bus priimti galutiniai sprendimai, kurie užtikrintų tolimesnį kokybišką ir saugų Lietuvos diplomatų darbą“, – žurnalistams pirmadienį teigė diplomatijos vadovas.

Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas nesutinka paneigti per spaudos konferenciją pasakytus teiginius ir ragina Užsienio reikalų ministeriją (URM) konfliktinę situaciją spręsti dialogo būdu. Tai jis išdėstė savo laiške, atsakydamas į URM kanclerės Ingos Černiuk raštą, kuriame reikalaudama paneigti diplomato praėjusią savaitę per spaudos konferenciją Vilniuje pateiktą informaciją.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis teigia, kad dėl konflikto su darbuotojais ambasados darbas Londone paralyžiuotas, dėl to ambasadorius Eitvydas Bajarūnas turi būti atšauktas iš pareigų. „Yra patinė situacija ir ją reikėtų spręsti. Aš labai norėčiau, kad už ambasadoriaus skyrimus ar atšaukimus atsakingos institucijos spręstų kartu. Tai būtų geriausias atvejis“, – trečiadienį po URK posėdžio sakė Ž. Pavilionis.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojai prašo priekaištų dėl mobingo sulaukusį ambasadorių Londone Eitvydą Bajarūną iškviesti į Lietuvą, penktadienį pranešė naujienų portalas „Delfi“. Pasak „Delfi“, penktadienį į Lietuvos atstovybes užsienyje ir ministeriją su tokiu prašymu kreipėsi Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba ir darbuotojų profesinė sąjunga.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ambasados Londone darbuotojai turi suprasti, jog diplomato darbas netelpa į įprastą režimą, tai specifinė veikla, kuri reikalauja gebėjimo prisitaikyti. Taip jis komentavo Lietuvos ambasadoriui Jungtinėje Karalystėje Eitvydui Bajarūnui pavaldinių mestus kaltinimus dėl netinkamo elgesio.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad už užsienio politiką atsakingų institucijų pareiga yra užtikrinti, kad apie problemas Lietuvos ambasadoje Londone prakalbę darbuotojai nenukentėtų. Taip ji kalbėjo paklausta apie ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno, sulaukusio kaltinimų dėl netinkamo elgesio, ateitį šiose pareigose. „Man atrodo, kad tai, kas yra pasakyta, yra labai rimtai.

Už užsienio politiką atsakingos institucijos tarsis, ar kaltinimų dėl netinkamo elgesio sulaukęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas gali tęsti darbą šiose pareigose, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.

Lietuvos ambasadorius Londone Eitvydas Bajarūnas sako tapęs politinės kovos įrankiu, Užsienio reikalų ministerijos (URM) inspektoriams siūlant atlikti jo tarnybinės veiklos vertinimą ir spręsti dėl tinkamumo vadovauti ambasadai. „Kodėl iki šiol tylėjau, manau, kad suprantate – rūpinuosi valstybės interesais ir jos prestižu, situacija kenkia ir valstybės prestižui ir ambasadai.

Situacijos vertinimą ambasadoje Londone atlikę Užsienio reikalų ministerijos (URM) ekspertai dėl rastų trūkumų rekomenduoja atlikti ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno tarnybinės veiklos vertinimą ir bei spręsti dėl jo tinkamumo vadovauti ambasadai, trečiadienį pranešė naujienų portalas „Delfi“. Pasak portalo, inspektoriai nustatė, kad E. Bajarūnui trūksta vadovui reikalingos kompetencijos, jis piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais ir netinkamai bendrauja su ambasados darbuotojais.