eismo įvykio deklaracija

Policijos pareigūnai atvyko į eismo įvykio vietą. Juos pasitiko nukentėjusieji. „Nissan“ markės automobiliui įvažiuota į šoną, sulankstytas priekinis sparnas ir durelės. Visą situaciją įamžino laidos „Farai“ operatorius. Senjoras pripažino kaltę, tačiau apgadintos mašinos savininkai piktinasi, kad kaltininkas po įvykio pasišalino. Kaltininkas tvirtino, kad beldėsi į duris, o nukentėjusioji sakė, kad ji visą dieną buvo namuose ir niekas nebuvo užėjęs.

Į avariją Lietuvoje patekę vairuotojai nuo šiol galės užpildyti elektroninę eismo įvykių deklaraciją. Vairuotojams skirtoje nemokamoje programėlėje bus galima užfiksuoti eismo nelaimės aplinkybes bei informaciją apie ją perduoti draudimo bendrovėms. Šią programėlę vairuotojai ras adresu www.draudimoivykiai.lt. „Lietuvoje kiekvienais metais įvyksta apie 90 tūkst. eismo nelaimių, po kurių vairuotojai galėtų pildyti eismo įvykių deklaraciją. Ji yra svarbiausias dokumentas nagrinėjant eismo įvykį.

Nufilmuota, kaip Vilniuje per raudoną bėgdamas pėsčiasis sukėlė avariją dviejų automobilių avariją. Pats pėsčiasis nenukentėjo, jis paspruko iš įvykio vietos. Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryžoje dažnos avarijos. Šį kartą avarija įvyks ne todėl, kad sukantieji į kairę nepastebės priešpriešiais atvažiuojančio automobilio. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad pradėjus mirksėti žaliai pėsčiasis bėga perėja.

Įvykus incidentui kelyje, stresą keliančioje situacijoje, eismo įvykio deklaracijos pildymas gali priminti kryžiažodžio sprendimą. Kaip nepasimesti ir viską užpildyti teisingai bei į kuriuos punktus svarbu atkreipti dėmesį – dalijamės patarimais. Kada pildyti deklaraciją? Eismo įvykio deklaracija turi būti pildoma iškart po įvykio. Jeigu abi pusės nesutaria dėl to, kuris vairuotojas kaltas, deklaracijos pildyti nebegalima ir reikia kviesti policijos pareigūnus.

Vairuotojai deklaracijas pildo vis kruopščiau, didesnių klaidų daro tie žmonės, kuriems šiuos dokumentus pildyti tenka pirmąjį kartą. Draudikų duomenimis, kartais pasitaiko ir nekaltųjų, kurie kaltę prisiima, ar besistengiančiųjų apgauti, ypač vyresnius žmones, kurių prastesnis regėjimas, todėl deklaracijose įžiūri ne visą tekstą.

Suklastoję eismo įvykio deklaraciją, trys Kauno gyventojai padarė draudimo bendrovei beveik 40 tūkstančių litų žalą. Tyrimą atliekanti Kauno policija praneša, jog eismo įvykis, kurio metu susidūrė dvi transporto priemonės kelyje Kaunas–Panevėžys, užregistruotas dar rugsėjo 17 dieną. Suklastoję eismo įvykio deklaraciją D. A., V. S. ir P. V. gavo 33 868 litų draudimo išmoką. Vėliau draudimo bendrovė išsiaiškino, jog įvykio aplinkybės yra suklastotos.

Vis dažniau savarankiškai pildomose eismo įvykio deklaracijose pateikiami netikri asmens duomenys arba jos užpildamos neteisingai, vengiant atsakomybės. Deklaracijų pildymas dėl eismo įvykio  Lietuvoje galioja jau keletą metų. Vairuotojai noriai naudojasi šia tvarka, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie mėgina išvengti atsakomybės ir pateikia klaidingus asmens ir transporto priemonės duomenis. „Įvykio metu žmonės susijaudina, įvykis yra stresas, ir žmonės pasimeta.

Tie, kurie jau kartą patys pildė eismo įvykio deklaraciją, greičiausiai pastebėjo, kad daug sunkiau nei užpildyti deklaraciją yra nuspręsti, žymėti varnelę ties „Nesutinku“ ar ne. Užpildžius eismo įvykio deklaraciją, jos apačioje tenka suraityti parašą, liudijantį, kad nemelavote ir sutinkate su viskuo, ką parašėte. Tačiau tampa nebeaišku, ar reikėtų žymėti varnelę ties „Nesutinku“, mat nesuprantama, su kuo turėtų nesutikti deklaraciją pildęs asmuo.