eimantas skrabulis

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis metų pradžioje prisiminė ir įvertino praėjusius metus bei pažvelgė į 2024-uosius, Paryžiaus olimpinių žaidynių metus. LLAF išplatintame pranešime ne tik pasidžiaugta puikiais lengvaatlečių rezultatais, bet ir akcentuotos aukšto meistriškumo sporto bėdos, kurias reikia spręsti čia ir dabar. Žvilgsnis į sėkmingus 2023-uosius metus 2023 metai jau istorija, istorija visada būna geresnė arba blogesnė.

Prieš kelias savaites Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) atnaujino rekomendacijas dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo tarptautinėse sporto varžybose. Pagal jas, šių šalių sportininkams suteikiama galimybė grįžti į tarptautines varžybas kaip neutraliems sportininkams. Nuo tada ne viena pasaulinė federacija jau atvėrė duris šiems sportininkams, tačiau yra ir tokių, kurios principingai laikosi senojo sprendimo. Netrukus po rekomendacijų paskelbimo sujudo viso pasaulio sporto bendruomenės.

Beveik 30 procentų – tokią dalį Lietuvos olimpinės rinktinės Tokijo žaidynėse sudarys lengvaatlečiai. Nors 11 atstovų šioje sporto šakoje yra penkiais mažiau nei jų buvo Rio de Žaneire, šalies lengvosios atletikos federacijos vadovas Eimantas Skrabulis dėl to tragedijos nedaro: sumažėjo ir visai lengvajai atletikai skirtų kvotų olimpinėse žaidynėse skaičius. „Konkurencija pasaulyje yra išaugusi, o olimpinis ciklas buvo ne toks, koks visada.

Nuo antradienio visi grįžę į Lietuvą iš užsienio turi būti priverstinai izoliuojami įvairiose šalies miestų savivaldybių patalpose – į tokią situaciją pateko ir dalis lengvaatlečių, antradienį iš Turkijos nusileidę Vilniuje. Netrukus žmonės ėmė piktintis išskirtinėmis sąlygomis sportininkams - šie buvo išvežti į Palangą. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis tokią kritiką vadina kvaila ir teigia, kad privalėjo pasirūpinti atletų saugumu.

Lengvoji atletika nėra jau tokia lengva, kaip ją apibūdina pirmasis šios sporto šakos pavadinimo žodis. Apie tai taikliai prabilo pats ilgus metus sprinto takelyje sekundes skaičiavęs, o dabar prie Lietuvos lengvosios atletikos federacijos vairo stovintis Eimantas Skrabulis. Sporto karaliene vadinama lengvoji atletika iš rezultatus gerinančių atletų reikalauja itin daug treniruočių valandų, prakaito, pastangų, valios ir atsidavimo.

„Džiaukis, lietuvi, kad kaimyno namas dega“, – byloja lietuvių priežodis. Iš 2014 metų Europos lengvosios atletikos čempionato Lietuvos lengvaatlečiai grįžo be medalių bei sulaukė aštrios kritikos šalies žiniasklaidoje.

Rugpjūčio 12–17 dienomis į didžiausią Šveicarijos miestą Ciurichą kryps visų sporto aistruolių akys. Tiksinčių laikrodžių sostinėje nugriaudės ilgai lauktos Europos pirmenybės, į kurias išvyksta rekordinė Lietuvos delegacija. Iš Helsinkyje prieš dvejus metus vykusio Senojo žemyno čempionato lietuviai į tėvynę parvežė du medalius – šuolininkas Raivydas Stanys iškovojo sidabro, o sprinterė Lina Grinčikaitė – bronzos medalį.

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis nevyniojo žodžių į vatą, diagnozuodamas kertines šalies sporto bėdas, teigiama pranešime spaudai. Buvęs daugkartinis Lietuvos sprinto čempionas, 48-erių verslininkas įsitikinęs, jog Lietuvos sportą žlugdo ydinga sistema, kurioje iki šiol trūksta atsakomybės, atskaitomybės ir sportininkams skirtų lėšų kontrolės.

Trečiadienį Vilniuje, viešbutyje "Crowne Plaza", apdovanoti geriausi 2009 metų šalies lengvaatlečiai. Rinkimuose triumfavo 22 metų klaipėdietė sprinterė Lina Grinčikaitė ir 37 metų vilnietis disko metikas Virgilijus Alekna. Laureatus rinko ne tik lengvosios atletikos ekspertai, bet ir teisę balsuoti internetu turėję šios sporto šakos gerbėjai bei šalies sporto žurnalistai.