eglė samoškaitė

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius teigia, kad jam labai gaila, jog, kaip nustatė teisėsauga, per uždarą Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdį rastas slapta įrašinėjantis įrenginys priklauso LRT žurnalistei Eglei Samoškaitei. Anot demokratų lyderio, po šios žinios tampa aišku, jog pasitikėjimas minėta žurnaliste yra pažeistas.

Prokuratūrai paskelbus apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje palikto slapta įrašinėjančio įrenginio, tyrime apklausta LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė teigė, kad minėtas procesas buvo ilgas ir nemalonus. Ji teigė besilaikanti pozicijos, jog socdemų anksčiau mesti kaltinimai jai buvo nepagrįsti.

Prokuratūrai nutraukus tyrimą dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje rasto slapta įrašinėjančio įrenginio, premjeras Mindaugas Sinkevičius akcentuoja pasitikintis teisėsaugos tarnybų darbu.  „Ministras pirmininkas pasitiki teisėsaugos tarnybų darbu ir priimamais sprendimais“, – Eltai teigė premjero atstovas spaudai Gedas Salyga.

Naujienų portalo lrt.lt vadovas Mindaugas Jackevičius inicijuoja tarnybinį patikrinimą dėl žurnalistės Eglės Samoškaitės galimo darbo pareigų pažeidimo, antradienį pranešė nacionalinis transliuotojas. Šis sprendimas priimtas paaiškėjus, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdžio metu buvo rasta žurnalistei priklausanti juodos spalvos rašymo priemonė, kurioje yra integruotas garso įrašymo įrenginys.  Tiesa, prokuratūra ikiteisminį tyrimą nusprendė nutraukti.

Prokuratūrai nutraukus tyrimą dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje rasto slapta įrašinėjančio įrenginio, Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) nusprendė iš savo narių pašalinti visuomeninio transliuotojo žurnalistę Eglę Samoškaitę. „Žurnalistų profesionalų asociacijos valdyba antradienį vienbalsiai nusprendė pašalinti žurnalistę Eglę Samoškaitę iš asociacijos narių.

LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje rasto įrašymo įrenginio buvo apklausta kaip specialioji liudytoja, o rastame įrenginyje posėdžio įrašo nebuvo. Tai Eltai antradienį sakė minėtą ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ir sprendimą jį nutraukti priėmęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Stanislavas Barsulis.

Prokuratūrai nutraukus tyrimą dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje rasto slapta įrašinėjančio įrenginio, Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) nusprendė iš savo narių pašalinti visuomeninio transliuotojo žurnalistę Eglę Samoškaitę. „Žurnalistų profesionalų asociacijos valdyba antradienį vienbalsiai nusprendė pašalinti žurnalistę Eglę Samoškaitę iš asociacijos narių.

Demokratų į sveikatos apsaugos ministrus deleguotas Linas Kukuraitis planavo į savo komandą pakviesti žurnalistę Eglę Samoškaitę, bet tai nepatiko socialdemokratams, todėl politikas apsigalvojo, skelbia naujienų portalas „Delfi“. Portalo žiniomis, L. Kukuraitis E. Samoškaitei norėjo patikėti atstovės spaudai pareigas. Nors pats politikas apie tai nepatvirtino, E. Samoškaitė „Delfi“ teigė, jog tokio pasiūlymo sulaukė.

Žurnalistė Eglė Samoškaitė patvirtino, kad buvo apklausta ikiteisminiame tyrime dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) posėdyje rasto įrašymo įrenginio.  „Taip, natūralu, kad turėjau būti apklausta pareigūnų. Atsakiau į visus man pateiktus klausimus. Bet nuo tolesnių komentarų susilaikysiu, tegul teisėsaugos institucijos vykdo savo darbą“, – antradienį Eltai sakė E. Samoškaitė.

Per uždarą Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdį viešbutyje Vilniaus rajone rastą, kaip įtariama, slapta garsą įrašantį rašiklį tirs ekspertai. Eltos žiniomis, tokia ekspertizė jau paskirta. Ekspertams iškelti klausimai dėl rasto įrenginio veikimo principų ir t. t. „Ikiteisminis tyrimas yra dėl, įtariama, neteisėto techninių priemonių įrengimo ar panaudojimo informacijai rinkti (pagal Baudžiamojo kodekso 295 str.

Socialdemokratams įtariant visuomeninio transliuotojo žurnalistę Eglę Samoškaitę uždarame partijos tarybos posėdyje palikus garso įrašymo prietaisą, ji nerašys tekstų su šia partija susijusiomis temomis, kol nebus sulaukta teisėsaugos institucijų išvadų, sako Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) portalo vyriausiasis redaktorius Mindaugas Jackevičius.  „Situacija yra žinoma. Minėta žurnalistė neigia atlikusi kažkokius neteisėtus ar neetiškus veiksmus.

Uždarame socialdemokratų posėdyje rastas tušinukas su garso įrašymo įranga sukėlė tikrą audrą – įtariama LRT žurnalistė, o socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius kreipėsi į policiją. Teisininkai prakalbo apie pasekmes, kurios galėtų laukti žurnalistės ir mato visiškai skirtingus scenarijus. Nors kol kas neaišku, ar įrenginys iš tiesų buvo naudojamas, tačiau davė 1 svarbų patarimą, žurnalistei vis tiek reikėtų advokato, nes gali grėsti atsakomybė.

Socialdemokratams įtariant, kad visuomeninio transliuotojo žurnalistė Eglė Samoškaitė uždarame partijos posėdyje paliko garso įrašymo prietaisą, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas situacijos vertinti nesiima. Pasak jo, tai – transliuotojo administracijos darbas.  „Žurnalistų darbas, jų samdymas ar santykiai yra administracijos reikalas. Taryba nepriima į darbą, neatleidžia iš darbo žurnalistų ir nekontroliuoja jų veiklos.

Socialdemokratams kreipusis į policiją dėl ketvirtadienį vykusiame tarybos posėdyje rasto slapta garsą įrašinėjančio rašiklio, kurio savininkė, įtariama, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė Eglė Samoškaitė, ji stabdo narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje (ŽPA). „Žurnalistė Eglė Samoškaitė stabdo narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje, kol vyks tyrimas ir nebus išsklaidytos abejonės dėl jai mestų kaltinimų naudojus slapto įrašymo įrangą LSDP partijos tarybos posėdyje“,...

LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė penktadienį pareiškė nepalikusi įrašymo įrangos patalpose, kur vyko valdančiųjų socialdemokratų tarybos posėdis. „Su kolega išvykau apie 20 val. net nelaukusi renginio pabaigos, nes turėjau vesti tiesioginę televizijos laidą. Ką ir kada tiksliai socialdemokratai rado, aš nežinau, įrašymo įrangos-tušinuko nepalikau“, – feisbuke rašė žurnalistė. „Situacija, aišku, labai nemaloni. Na, tikiuosi, kad abejonės bus išsklaidytos“, – pridūrė ji.

Po kaltinimų bandymu socdemų tarybos posėdžio patalpose padėti rašiklį su garsą įrašančia įranga sureagavo ir LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė. Kaip rašo BNS, ji atsitraukia nuo iniciatyvinės grupės, kuri rengia protestus dėl Seime svarstomo nacionalinio transliuotojo veiklą reglamentuojančio įstatymo. Tuo metu TS–LKD atstovas, Seimo narys Mindaugas Lingė rašo, kad, jo vertinimu, LRT perėmimui socialdemokratai esą pasitelkia policiją.

Po kaltinimų bandymu socdemų tarybos posėdžio patalpose padėti rašiklį su garsą įrašančia įranga LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė atsitraukia nuo iniciatyvinės grupės, rengiančios protestus dėl Seime svarstomo nacionalinio transliuotojo veiklą reglamentuojančio įstatymo.

Šių metų pradžioje TV3 eteryje pasirodė nauja laida, žiūrovus kviečianti svarbiausioms dienos aktualijoms kitu kampu – „TOP 3“. Prie naujienas pristatančių žurnalistų – Tomo Loibos ir Eglės Samoškaitės – daugelis jau spėjo įprasti. Tačiau jiems patiems atsidurti kitoje barikadų pusėje – neįprasta… Kaip jie susidoros su šio šeštadienio žaidimu „galvOK“? Kuriam pavyks pasiekti pergalę? Dar prieš prasidedant kovai, Eglė ir Tomas papasakos ir apie savo darbo užkulisius.

Nauji metai Lietuvoje prasidėjo sunkiau nei tikėtasi – visi su siaubu sekėme sostinėje įsiliepsnojusį gaisrą. Deja, ne veltui sakoma, kad vagis palieka bent sienas – gaisras, savo ruožtu, nepalieka nieko. Antrojoje TV3 laidoje „TOP 3“ – neatsakyti klausimai apie šį gaisrą, iššūkiu tapęs maisto atliekų surinkimas ir jo veiksmingumas praktikoje bei JAV drebinanti migrantų krizė.

2023-ieji buvo pažymėti ne vienu įsimintinu įvykiu, o tuos, kurie prikaustė daugiausiai visų mūsų dėmesio, išvysime jau šiandien, pirmojoje TV3 laidoje „TOP 3“. Kokios bausmės sulaukė tie, kurių pavardės nuskambėjo čekiukų skandale? Ar Vakarai tikrai nusisuko nuo Ukrainos, ir kuo tai gali grėsti mums, Lietuvai? Galiausiai, kodėl mes taip ištikimai visus metus sekėme Siegel ir Suodaičio dramą? Visa tai – jau pirmojoje šio vakaro laidoje.

Naujienų sraute kasdien atsiranda daugybė žinučių, bet tikrai ne kiekviena iš jų tampa aktualija. Kaip atsirinkti ir suprasti, kas yra tikra ir vertinga, o kas – tik akių dūmimas? Juk tiesa – tikrai ne visuomet patogi, o kartais – net ir ironiška. TV3 televizija 2024-uosius pradės su naujienomis – laida „TOP 3“, kuri svarbiausias dienos aktualijas atskleis kitu, savitu kampu.

„MG Baltic“ politinėje byloje – nuosprendis skirti laisvės atėmimo bausmes Eligijui Masiuliui, Raimondui Kurlianskiui ir Vytautui Gapšui.

Prieš 20-30 metų nei vienas premjeras neišbūdavo pilnos kadencijos, o per 4 metus pasikeisdavo bent po kelis ministrus ir iš savo postų politikai pasitraukdavo tik dėl įtarimų ar korupcijos regimybės. Skirtingai nei šios kadencijos ministrai, nors dabartinė valdžia žadėjo kitaip. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Parodų centro „Litexpo“ pritaikymas NATO viršūnių susitikimui, kuris sostinėje vasarą vyks tik dvi dienas, gali valstybei kainuoti apie 17 milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Didelę dalį paslaugų „Litexpo“ perka be atvirų konkursų, neskelbiamų derybų būdu, už kiek nori ir iš ko nori. Dalis verslininkų stebisi tokia valdžios praktika, esą ji švaisto pinigus, permoka, nors laiko pasiruošti renginiui buvo per akis.

Opozicijos inicijuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininku, konservatoriumi Žygimantu Pavilioniu žlugo, todėl valstiečiai žalieji svarsto pasitraukti iš Užsienio reikalų komiteto, teigė Agnė Širinskienė.  Opozicijos atstovė tokią mintį išsakė tv3.lt naujienų portalo „Dienos pjūvis“ laidoje, kur ją kalbino žurnalistė Eglė Samoškaitė.

Nuo rugsėjo 1-osios visi Lietuvos priešmokyklinukai ir pirmokai, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, mokyklose gaus nemokamus pietus. Kol tėvai džiaugiasi, kad jų atžalos bus pavalgiusios, mokyklų vadovai nemokamus pietus laiko priešrinkiminiu triuku, kritikuoja, kad vieno vaiko maitinimui skiriama per maža suma, ir abejoja, kaip pavyks įgyvendinti naująją tvarką. Visgi, tėvus vienijančių organizacijų atstovai sako, kad iš dalies bus išspręsta ir patyčių problema.

COVID–19 pandemijos sukelta krizė ir karantino metu taikyti apribojimai – prastovos, darbo praradimas, veiklos sustabdymas ir sumažėjusios pajamos skaudžiai kirto per šimtų įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų biudžetus, nemažai žmonių apskritai liko be darbo, o daugelio šeimų ir vienišų asmenų pajamos sumažėjo.

Lietuvoje karantino sąlygom švelnėjant, darbuotojai grįžta į darbo vietas, duris vėl atveria vaikų darželiai, mokyklos, kitos įstaigos. Tačiau krizė – prastovos, darbo praradimas, veiklos sustabdymas ir sumažėjusios pajamos skaudžiai kirto per daugelio įmonių ir savarankiškai dirbančių biudžetus, o daug žmonių apskritai liko be darbo, tad atsigauti po COVID–19 tiek gyventojams, tiek verslui prireiks nemažai laiko.

Pirmadienį baigia galioti dalies tėvų gauti nedarbingumo pažymėjimai vaikų priežiūrai. Tėvams svarbu žinoti, kad nedarbingumo pažymėjimai nebus pratęsiami automatiškai, todėl tėvai patys turi kreiptis į šeimos gydytojus, prašydami pratęsimo. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija teigia ieškanti sprendimų, kaip keisti šį procesą. Dviem savaitėms sustabdžius ugdymo procesą švietimo įstaigose, apie 50 tūkst.

Karantiną pratęsus iki balandžio 13-osios, šį pirmadienį baigia galioti dalies tėvų gauti nedarbingumo pažymėjimai vaikų priežiūrai. Jie nebus pratęsiami automatiškai, tėvai patys turi kreiptis į šeimos gydytojus, prašydami pratęsimo, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija teigia ieškanti sprendimų, kaip keisti šį procesą. Dviem savaitėms sustabdžius ugdymo procesą švietimo įstaigose, apie 50 tūkst.

Lietuvoje antroji pensijų kaupimo pakopa reformuota ne vieną kartą. Tačiau nepaisant visų permainų, dvi pagrindinės taisyklės liko: bet kuriuo norimu metu negalima nutraukti kaupimo ir pasinaudoti sukauptais pinigais. Estai atsisakė šių draudimų, o ar tokios permainos pasiteisintų Lietuvoje? Kaip jau skelbta, sausio pabaigoje Estijos parlamentas galutinai priėmė naujos valdančiosios koalicijos žadėtą antrosios pensijų kaupimo pakopos reformą, kuri turėtų visiškai įsigalioti kitų metų spalį.

Nuo sausio priešmokyklinukai gaus nemokamą maitinimą, tai numatė 296 mokyklos 51-oje šalies savivaldybėje. Kaip BNS informavo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė, šios savivaldybės išreiškė norą dalyvauti ministerijos projekte. Kol kas šiame projekte nedalyvaus Palangos miesto, Kretingos, Plungės, Skuodo, Švenčionių, Telšių ir Trakų rajonų bei Birštono ir Visagino savivaldybės. Iš viso nemokamus pietus nuo sausio gaus apie 5 tūkst.

Pastaruoju metu nemažai diskutuojama, ar nereikėtų Lietuvoje keisti atostoginių skaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatmeta, kad tai gali būti padaryta. Tačiau kol tvarka nepakeista, naudinga yra žinoti, kada kitais metais poilsiauti, kad atostoginių ir algos būtų daugiau.

Dabartiniai įstatymai neleidžia didinti vidutinės pensijos iki 400 eurų, kaip kad siūlo į prezidentus kandidatuojantis premjeras Saulius Skvernelis. Šią iniciatyvą kai kurie ekspertai vadina tiesiog rinkėjų papirkinėjimu, nes išmokos turi būti didinamos ne tik prieš rinkimus. Praėjusią savaitę S. Skvernelis pristatė savo rinkimų programą.

Nedaug kas žino, kad Saulius Skvernelis yra ne tik premjeras, bet ir pensininkas. Nors dar neturi nė 50 m., jau kelerius metus jis gauna pareigūno pensiją. Vyriausybės vadovas ir saujelė kitų išrinktųjų, sulaukę pensinio amžiaus, galės gauti dvi pensijas – paprastą ir valstybinę. Naujienų portalo tv3.lt kalbintas Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka valstybinių pensijų sistemą laiko ydinga ir sako, kad ją seniai reikėjo keisti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodė pavaldžioms įstaigoms sustabdyti mokėjimus buvusio socialdemokratų kandidato į teisingumo ministrus Juliaus Pagojaus vadovaujamai mažajai bendrijai, kol nebus audito rezultatų, pranešė ministras.

Po sunkios ligos būdamas 44-erių mirė buvęs Seimo narys socialdemokratas Mindaugas Subačius. Onkologine liga sirgęs buvęs parlamentaras mirė sekmadienį, BNS patvirtino Socialdemokratų partijos atstovė spaudai Eglė Samoškaitė. M. Subačius į parlamentą buvo išrinktas 2004 metais su Darbo partijos sąrašu, tačiau vėliau perėjo pas socialdemokratus. Seime jis dirbo vieną kadenciją 2004–2008 metais.