efsf

Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) vadovas Klausas Reglingas (Klaus Regling) mano, kad greita euro krizė pabaiga yra galima. „Jei visos šalys euro zonoje griežtai laikysis savo konsolidavimo priemonių ir toliau nuolat didins savo konkurencingumą, krizė po 1-2 metų gali būti įveikta“, - pareiškė jis Vokietijos žurnalui „Spiegel“. K. Reglingas sėkmingu pavadino ESSF darbą. „Jei mūsų nebūtų, tai Portugalijos ir Airijos ko gero nebebūtų euro zonoje“, - teigė jis.

Skęstančioje Europoje darosi vis sunkiau rasti valstybę, kuri būtų priimtina saugumo ieškantiems investuotojams. Net ir Vokietija praranda pasitikėjimą, rašo „Businessweek“. Investuotojams itin sunku pripažinti šią tiesą, pakanka atkreipti dėmesį į rinkų reakciją, kuomet reitingų agentūra „Moody's“ pakeitė Vokietijos reitingo perspektyvą į neigiamą. Kaip ir buvo galima tikėtis, po šio žingsnio Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo, tačiau tik 0,07 proc.

Graikijoje savaitgalį pakartotinai vykusius parlamento rinkimus, kuriuose daugumą iškovojo už taupymą pasisakanti partija „Naujoji demokratija“, ekonomistai vertina prieštaringai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad rinkimų rezultatai duos teigiamą poslinkį sprendžiant euro zonos problemas.

Euro zonos gelbėjimo fondų skolinimo pajėgumas gali būti padidintas 100 mlrd. eurų, pirmadienį praneša Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Laikraščio straipsnyje teigiama, kad pagal pasiūlymus, svarstomus Europos Sąjungos (ES) sostinėse ir institucijose, 100 mlrd. eurų Ispanijos bankams bus išmokėti iš laikinojo gelbėjimo fondo - Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) - todėl pastovusis gelbėjimo fondas - nuo liepos įsigaliosiantis Europos stabilumo mechanizmas (ESM) - liks nepaliestas.

Sekmadienį euro zona nutarė ištiesti pagalbos ranką į nelaimę papuolusiems Ispanijos bankams ir suteikti 100 mlrd. eurų paskolą. Ketvirta pagal dydį euro zonos ekonomika tapo ketvirta monetarinės sąjungos nare, kuriai prireikė tarptautinės paramos. Ispanijos ekonomika yra beveik dukart didesnė nei kitų trijų – Airijos, Graikijos ir Portugalijos kartu sudėjus.

Savaitgalį vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo metu šalių finansų ministrai teigė, kad euro zonos šalys turi padidinti savo gelbėjimo fondą, jeigu nori gauti didesnę G20 valstybių paramą, praneša BBC. Anot ministrų, toks žingsnis yra „būtinas“ norint, kad G20 šalys pervestų daugiau lėšų į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Šiuo metu Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) sudaro 500 mlrd.

ECB išmainys Graikijos valstybės obligacijas į EFSF obligacijasFrankfurtas, vasario 8 d. (ELTA). Europos centrinis bankas (ECB) sutiko išmainyti Graikijos valstybines obligacijos į Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) obligacijas, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais. Kartu pažymima, kad mainai gali įvykti tik tuo atveju, jeigu bus sėkmingai užbaigtos Graikijos ir kreditorių derybos dėl skolos restruktūrizavimo.

Investuotojų pasitikėjimas Europa sustiprės, jeigu Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmas (EMS) nuspręs susivienyti į bendrą Europos struktūrą, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde. „Jeigu abu šie fondai galėtų sudaryti „bendrą Europos taupyklę“, tai taptų galingu signalu, sustiprinančiu investuotojų pasitikėjimą Europa“, - pažymėjo TVF vadovė.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad tai, jog agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) ryžosi sumažinti euro zonos valstybių reitingus, rodo, kodėl Europa turi greitai patvirtinti naują fiskalinę sutartį ir pasiekti, kad nuolatinis gelbėjimo fondas pradėtų veikti ir funkcionuotų kaip įmanoma greičiau. Penktadienį S&P sumažino 9 iš 17 euro zonos valstybių skolinimosi reitingus. Vokietija išsaugojo aukščiausią AAA reitingą.