dmitrijus medvedevas

Vilniečiai turės dar vieną progą išvysti aukšto lygio ledo ritulį. Vasario 12-14 d. Iššūkio taurės turnyre Lietuvos rinktinė susigrums su Baltarusijos, Vengrijos ir Rumunijos komandomis. Šis turnyras Lietuvos rinktinei bus proga patikrinti savo galimybes ir pasirengti svarbiausiam metų startui – balandžio 19-26 d. Olandijoje vyksiančioms pasaulio čempionato I diviziono A grupės varžyboms. „Tai bus generalinė repeticija. Pernai labai gerai pasirodė Lietuvos jaunimo rinktinė.

Rusija pirmą kartą per 5 mėnesius nusiųs ambasadorių į Ukrainą. Tokį Kremliaus sprendimą lėmė pirmojo Ukrainos prezidento rinkimų turo rezultatai, kuriuos paskelbus paaiškėjo, kad iš tolesnės kovos priverstas trauktis dabartinis Ukrainos lyderis Viktoras Juščenka. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas praėjusiais metais šalies ambasadoriumi Ukrainoje paskyrė Michailą Zuraboą, tačiau atsisakė jį siųsti į Ukrainą kaltindamas V. Juščenką antirusiška politika.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimas dėl Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo pakvietimo į kovo 11 d. iškilmes, o tiksliau – šio kvietimo forma, buvo aršiai kritikuojama ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijos žiniasklaidoje. Draugiškumo ženklas Rusijoje priimtas su arogancija ir patyčiomis. Netinkamas tonas Lietuvos žiniasklaida labai audringai sureagavo į prezidentės viešai išsakytą iniciatyvą pakviesti D.Medvedevą į mūsų nepriklausomybės 20-mečio šventę.

Kalbant apie šiuolaikinę Rusiją, stalinizmas tapo neatsiejama diskusijų dalimi. Šias diskusijas paaštrina nereti prezidento Dmitrijaus Medvedevo ar premjero Vladimiro Putino pasisakymai Josifo Stalino bei jo vykdytos politikos atžvilgiu.

Premjeras Andrius Kubilius pritaria ir palaiko Prezidentės Dalios Grybauskaitės apsisprendimą į Lietuvos atkūrimo dvidešimtmečio minėjimą pakviesti Rusijos vadovą Dmitrijų Medvedevą, o ar siųsti kvietimą Baltarusijos lyderiui Aleksandrui Lukašenkai, sako, jog dar reikia diskutuoti diplomatiniu lygiu. "Be abejo, svarbu ir gerai pakviesti kaimyninių šalių vadovus į tokį svarbų mums renginį kaip Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetis. Rusija yra kaimyninė šalis.

Ritualinę Valdo Adamkaus užsienio politiką, prezidentė Dalia Grybauskaitė toliau vykdo atvirkščiai. Pomėgis įamžinti save bet kokios spalvotos revoliucijos tribūnoje ir operetiniai antirusiški pareiškimai, šalies viduje apsistačius GAZPROM tarpininkų parankiniais, buvo būdingi V. Adamkui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Kovo 11-osios minėjimą apsisprendė pakviesti ir Rusijos vadovą Dmitrijų Medvedevą. Pasak jos, Rusijos prezidento sprendimas parodys jo požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę. Ssavo planus šalies vadovė patvirtino žurnalistams trečiadienį pasibaigus iškilmingam Laisvės gynėjų dienos minėjimui Seime. "Mes kviesime visus prezidentus, kurie yra Europoje, ir kaimyninių šalių prezidentus", - sakė D. Grybauskaitė.

Tuo metu, kai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė svarsto galimybę pasikviesti Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą į kovo 11-osios iškilmes, pats Rusijos vadovas teigia neplanuojantis kviesti nė vieno pasaulio lyderio į 65-ųjų pergalės Antrajame pasauliniame kare metinių minėjimą vykisantį Maskvoje. Apie tai, duodamas interviu laikraščiui „Moskovski Komsomolec“, pareiškė prezidento reikalų valdytojas Dmitrijus Kožinas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė svarsto galimybę į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio minėjimą pasikviesti ir kaimyninių šalių, kurios nepriklauso Europos Sąjungai, prezidentus. Tokios šalys yra Baltarusija ir Rusija. "Tikrai labai rimtai svarstau, ar nepakvietus kaimynų prezidentų Kovo 11-ąją. (...) Mes dar deriname diplomatiniais kanalais, bet (Kovo 11-oji - ELTA) yra labai graži data - dvidešimtmetis, tai yra mūsų didžiulė šventė.

Dvigalvis erelis yra ne tik nacionalinis herbas, tačiau ir Rusijoje tvyrančios nacionalinės šizofrenijos simbolis, „Foreign Policy“ žurnalo internetinėje svetainėje rašo Nina Chruščiova. Rusijai svyruojant tarp demokratijos ir autokratijos, modernumo ir grįžimo prie stalinistinės praeities, prezidento Dmitrijaus Medvedevo eksperimentinio liberalizmo ir represijų, atstovaujamų premjero Vladimiro Putino, vienas simbolis skilusią Rusijos asmenybę apibūdina ypač puikiai.

Prieš kurį laiką Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pristatė Europos saugumo sutarties projektą (jį galima rasti adresu <http://www.kremlin.ru/news/6152>). Apie šią sutartį Rusija kalbėjo gana ilgai, tačiau jos tekstas viešam svarstymui buvo pateiktas tik neseniai. Svariausias Maskvos argumentas šiuo atveju yra tas, kad veikiantys euroatlantinės erdvės saugumo mechanizmai (NATO, ESBO ir kiti) yra neveiksmingi, tą tariamai parodė karas Gruzijoje.

Daug kas pasikeitė nuo to laiko, kai prieš dešimtmetį Vladimiras Putinas pirmą kartą tapo Rusijos prezidentu. Dabar jis sėdi premjero kėdėje ir planuoja grįžti į Kremlių 2012-aisiais. Rusijos analitikai prieštaringai vertina V.Putino valdymo dešimtmetį ir jo padarinius Rusijai. 1999-ųjų gruodžio 31-oji Maskvoje buvo paskutinė šimtmečio, regėjusio revoliuciją ir komunizmo žlugimą, diena.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad jokiu būdu negalima toleruoti tų, kurie prieš vairavimą vartoja alkoholinius gėrimus. Vairavimas išgėrus yra viena pagrindinių mirčių priežasčių tarp Rusijos vyrų. „Aš manau, kad alkoholio vartojimas prieš vairuojant turi būti uždraustas. Aš pateiksiu atitinkamus įstatymo papildymus“ – teigė per televiziją tiesiogiai kalbėjęs D. Medvedevas.

Praeitą savaitę paaiškėjo, kad Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nei iš šio, nei iš to pareiškė, jog santykiai su Baltijos valstybėmis galėtų būti geresni.

Šeštadienį (lapkričio 21 d.) vykusiame „Vieningosios Rusijos“ metiniame susitikime Sankt Peterburge Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas griežtai kritikavo partiją dėl nesąžiningų rinkimų technologijų naudojimo. Šiuos metodus jis pavadino „atgaliniais“ ir skatino „atsikratyti blogų politinių įpročių“. Tai buvo atviriausia Rusijos politinės sistemos kritika iš D. Medvedevo lūpų.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas gali spręsti, ką Lenkijos prezidentas gali apdovanoti, o ko ne, skelbia „Polskie radio“. Tarptautinėje erdvėje pripažintas Rusijos žurnalistas ir žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Podrabinekas turėjo gauti vieną iš aukščiausių Lenkijos valstybės apdovanojimų – Lenkijos Respublikos ordiną už nuopelnus. Tačiau D. Medvedevas sustabdė apdovanojimų ceremoniją.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį eilinį kartą pasmerkė tariamus bandymus perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją ir sumenkinti Sovietų Sąjungos indėlį nugalint nacizmą. Rugsėjį panašius nuogąstavimus jis buvo išsakęs Jungtinėse Tautose, kur ragino tarptautines organizacijas kovoti su neonacizmo atgimimu. „Jei falsifikatoriams, bandantiems perrašyti istoriją, bus suteikta reali galia, tai mums bus pateikti reikalvimai išmokėti kompensaciją.

Finansinė krizė Rusijai smogė itin skaudžiai. Ant bankroto ribos atsidūrė automobilių gamybos pramonė, sunkumus pajautė didžioji dalis kitų pramonės sektorių. Tačiau prezidentas Dmitrijus Medvedevas tikina, kad krizė neturės jokios įtakos Rusijos ginklavimuisi. Lankydamasis Singapūre prisišvartavusiame Rusijos raketiniame kreiseryje „Variag“, Rusijos prezidentas patikino, kad 2011-2020 metais nauja ginkluote bus aprūpinta nuo 30-90 proc. kariuomenės.

Rusijos karinės pajėgos savo arsenalą papildys 30 naujų balistinių raketų, 3 branduolinius povandeninius laivus ir visą asortimentą naujų kitokių ginklų, tarp kurių bus ir 5 taktinių raketų „Iskander“ kompleksai, 300 modernių naujų šarvuotų transporterių, 30 malūnsparnių, 28 kariniai lėktuvai, karinis korvetės tipo laivas. Apie tai per savo metinį pranešimą pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris pabrėžė būtinybę modernizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas.

Rusijos valstybinės kompanijos daugiau nebėra naudingos ir ateityje turi būti reorganizuotos ir vėliau privatizuotos, per savo metinį pranešimą teigė prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Jo teigimu, kompanijos, kurios įvykdė savo uždavinius, turi būti likviduotos, o tos, kurios veikia komercinėje ir konkurencingoje aplinkoje, turi būti restruktūrizuotos į akcines bendroves. D. Medvedevo nuomone, akcinės bendrovės ir toliau veiktų viešajame sektoriuje arba būtų parduotos privačiam investuotojui.

Savo kasmetinėje kalboje, kurioje apžvelgė valstybės reikalus, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas išdėstė savo planus dėl gamtiniais ištekliais paremtos šalies ekonomikos reformos. D. Medvedevas teigė, kad reformos yra būtinos siekiant užtikrinti šalies vystymąsi. Prezidentas teigia turįs viziją, kad Rusija didžiąja pasaulio galia ateityje turėtų tapti ant visiškai naujų pamatų.

Žurnalui „Forbes“ paskelbus įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, tuo pačiu metu leidinio ekspertas Maksimas Kašulinskis išrinko ir 7 įtakingiausius veikėjus Rusijoje. Kaip ir dera, pirmojoje vietoje atsidūrė premjeras Vladimiras Putinas, kuris bendrame galingiausių pasaulio asmenybių sąraše užėmė 3 vietą. 32 proc. Rusijos žmonių vis dar mano, kad reali galia yra būtent V. Putino rankose, tuo tarpu vos 9 proc. teigia, kad galingiausias šalies žmogus yra prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Žurnalas „Forbes“ paskelbė galingiausių pasaulio žmonių reitingą, kuriame daug vietos Europos lyderiams neatsirado. Vietoje jų į aukštas vietas pateko sparčiai besivystančių valstybių atstovai. Kaip ir buvo laukta, pačiu galingiausiu pasaulio žmogumi buvo pripažintas JAV prezidentas Barackas Obama, už jo nugaros žengia Kinijos prezidentas Hu Jintao ir Rusijos premjeras Valdimiras Putinas. Pirmą kartą sudaryto sąrašo autoriai didžiausią dėmesį skyrė keliems faktoriams.

Buvę ir esami pasaulio valstybių lyderiai renkasi į Vokietijos sostinę Berlyną, kur bus minimos Berlyno sienos griūties 20 metinės. Berlyno siena, tapusi Šaltojo karo simboliu, krito 1989 metų lapkričio 9 dieną. Į Berlyną atvyksta tokie politikai kaip paskutinysis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas ar buvęs Lenkijos opozicinio judėjimo „Solidarumas“ lyderis Lechas Walęsa. Prie jų prisijungs visų valstybių, po karo okupavusių Vokietiją, atstovai.

Rusija savo ginkluotąsias pajėgas į užsienio šalis siųs tik ypatingomis aplinkybėmis, tuomet, kai bus būti apsaugoti Rusijos piliečius, pareiškė prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Tokie sprendimai bus priimami tik tuomet, kai tai yra būtina. Mūsų piliečiai turi būti ginami visame pasaulyhe ir jie turi jaustis saugomi valstybės“ - teigė Rusijos prezidentas, kuris čia pat pridūrė, kad tokie sprendimai turi būti įteisinti įstatymiškai.

Rusija mėgsta domėtis kaimyninių šalių vidaus politika, viešai remti jai palankius politikus ir demonstruoti panieką tiems, kurių nemėgsta. Tik tokiais metodais jai sunkiai sekasi siekti trokštamų tikslų. Nesenas to pavyzdys yra Moldova. Kremlius neparėmė Komunistų partijos per parlamento rinkimus liepos ir rugpjūčio mėnesiais, todėl ji prarado įtaką. Be to, nė viena kita parlamento frakcija nesutiko sudaryti koalicijos su Kremliaus palankumą turinčia partija.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį pareiškė, kad bandymai pateisinti stalinistines represijas kaip pretekstą pateikiant valstybinius interesus yra visiškai nepateisinami. Spalio 30 dieną Rusijoje yra minima politinių represijų aukų diena. „Milijonai žmonių Sovietų Sąjungoje mirė dėl vykdyto teroro ir neteisingų kaltinimų... Tačiau mes vis dar girdime, kad šios milžiniškos aukos gali būti pateisintos atsižvelgiant į tam tikrus aukščiausius valstybės tikslus.

Ankstesniems Lietuvos prezidentams Algirdui Brazauskui  ir Valdui Adamkui teko vienodas dvasinis išbandymas - ar vykti į Maskvą švęsti sovietų pergalės prieš nacionalsocialistus 50-ųjų ir 60-ųjų metinių. Abu politikai, nors ir ilgai svarstę, delsę iškart atmesti kvietimą, dešimtis kartų skaitinėję ta tema surengtų visuomenės apklausų duomenis, 1995-ųjų ir 2005-ųjų gegužės 9-ąją liko Vilniuje.

Oskarui nominuotas aktorius Andy Garcia naujame Holivudo filme įkūnys Gruzijos prezidentą Mikheilą Saakašvilį. Režisierius Renny Harlinas teigia kuriantis antikarinę kino juostą apie praėjusių metų karą tarp Rusijos ir Gruzijos. Režisierius žada, kad filmas, kurio pirminis pavadinimas buvo tiesiog „Gruzija“, bus nešališkas ir nesistengs paremti nė vienos iš konfliktuojančių pusių.

Nobelio taikos premiją JAV prezidentas Barackas Obama gavo tikrai per anksti, rašo Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ internetinė svetainė. JAV prezidentas kol kas negali pasigirti jokiais realiais diplomatiniais pasiekimais ir galima abejoti, ar tokių pasiekimų sulauksime netolimoje ateityje. Anksčiau buvo įprasta, kad Nobelio taikos premija yra teikiama politikui, galinčiam pasigirti svariais diplomatiniais laimėjimais.

Moldova penktadienį per ceremoniją Kišiniove Rusijai perdavė pirmininkavimą Nepriklausomų Valstybių Sandraugai (NVS). Šiame dvi dienas trukusiame NVS viršūnių susitikime nedalyvavo Kazachstano, Tadžikistano ir Turkmėnijos vadovai. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris į susitikimą atskrido penktadienį, rengė derybas su Moldovos, Azerbaidžano ir Armėnijos lyderiais, tačiau nesusitiko su Ukrainos prezidentu, dėl to apkaltinęs apkrautą dienotvarkę.

Naujasis NATO vadovas Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen) pripažįsta, jog konkrečių gynybos planų Baltijos valstybėms nėra, tačiau pabrėžia, kad jos ginamos pagal kolektyvinės gynybos principus. Pasak NATO vadovo, teritorinė gynyba yra aptarta penktajame Vašingtono sutarties straipsnyje, kuriame užtikrinti kolektyvinės gynybos principai. "Kolektyvinė gynyba yra realybė", - pabrėžė jis.

Esminis Rusijos geopolitinės situacijos peržiūrėjimas, įvykęs pasibaigus prezidento Boriso Jelcino erai, atskleidė gerokai susilpnėjusias šalies pozicijas Centrinėje Azijoje. Iš esmės Rusija beveik dešimtmetį buvo pasitraukusi iš šio strategiškai svarbaus regiono. Tokią situaciją stengėsi išnaudoti kitos pasaulio galybės, pirmiausia JAV ir Kinija. Kremliaus šeimininku tapus Vladimirui Putinui, Rusija pradėjo dėti sistemingas pastangas turėtai įtakai Centrinėje Azijoje susigrąžinti.

Tėvynės Sąjunga vėl užsimojo reguliuoti mūsų istorijos suvokimą. Ji nurodys, kaip teisingai reikia galvoti. O jei galvosime ne taip, kaip pridera, ir dar kalbėsime, ką galvojame, tuomet valstybė prieš mus imsis prievartos. Kad galvotume kaip dera.

Rusija vis aktyviau mėgina griebtis kovos su alkoholizmu. Šįkart svarstoma galimybė iki 300 proc. padidinti alui taikomus mokesčius ir uždrausti prekybą šiuo alkoholiniu gėrimu kioskuose. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pavadino alkoholizmą nacionaline Rusijos tragedija ir nurodė imtis veiksmų bandant įveikti šią problemą. Pramonės ir prekybos ministerija savo ruožtu jau parengė atitinkamus įstatymo projektus.

Jau 16 metų Rusija beldžiasi į Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) duris. Gana griežti narystės reikalavimai, nesubalansuota Rusijos rinka, ekonominė krizė, o dabar dar ir neapgalvoti Maskvos organizaciniai veiksmai kuo toliau, tuo labiau atitolina šią Rytų šalį nuo įsijungimo į tarptautinę prekybos struktūrą. Praėjusį penktadienį, rugsėjo 25-ąją, trys Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalys – Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija – narystės PPO viltis iš esmės palaidojo.

Alkoholio suvartojimas Rusijoje net 100 proc. viršija Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytą kritinį lygį, skelbia Rusijos Vidaus reikalų ministerija. „Rusijoje kiekvienam asmeniui, įskaitant ir naujagimius, per metus tenka po 18 litrų išgertų spiritinių gėrimų. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai mano, kad didesni nei 8 litrų asmeniui rodikliai kelia realią grėsmę visuomenės sveikatai“ – teigia Rašidas Nurgalijevas.

Nors prezidentas Dmitrijus Medvedevas teigia esąs "vieno kraujo" su premjeru Vladimiru Putinu, slapta kova tarp abiejų lyderių, kuris iš jų nuo 2012 metų valdys Rusiją, vis dėlto vyksta. D.Medvedevo šalininkai pradėjo kampaniją, kaip neleisti premjerui Vladimirui Putinui vėl kandidatuoti į prezidentus 2012 metais. Jei V.Putinas vėl taps šalies vadovu ir valdys dvi kadencijas iš eilės, jo įpėdinis bus išrinktas tik 2024 metais, kai pačiam V.Putinui jau bus 72 metai.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, duodamas interviu JAV televizijai CNN, pareiškė, kad Izraelio atstovai jam pareiškė nesirengiantys suduoti karinio smūgio Iranui. D. Medvedevas tokį smūgį įvertino kaip „blogiausią dalyką, kurį tik galima įsivaizduoti“. D. Medvedevas teigė, kad Izraelio prezidentas Shimonas Peresas pažadą neatakuoti Irano davė per susitikimą, vykusį rugpjūčio 20 dieną.

SSRS kariuomenė po gėdingo pralaimėjimo, prisidėjusio prie SSRS subyrėjimo, 1989-aisiais paliko Afganistaną. Dešimt metų trukęs karas baigėsi, bet tai nereiškia, kad Rusija šioje šalyje neturi jokių interesų. Visai nesvarbu, jog Rusija turi užtektinai savo vidaus bėdų, savo karų ir visokiausių konfliktų. JAV pralaimėjimas Afganistane prieštarautų valstybiniams Rusijos interesams ir tik paaštrintų problemas pačioje Rusijoje.

Atsakydama į JAV sprendimą nebekurti priešraketinio gynybos skydo Lenkijoje ir Čekijoje, Rusija gali atsisakyti siekio dislokuoti „Iskander“ raketas Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, „RIA Novosti“ teigė aukšto rango Rusijos karininkas. Priminsime, kad praėjusį lapkritį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas perspėjo, kad tokiu, atveju, jei JAV sukurs priešraketinį skydą Vidurio Europoje, tai Kaliningrado regione bus dislokuotos „Iskander-M“ raketos.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas neatmetė galimybės siekti ir antrosios prezidento kadencijos 2012 metais. Šie jo žodžiai gali būti interpretuoti kaip siekis įtvirtinti savo kaip nepriklausomo politiko įvaizdį. Prieš kelias dienas apie planus siekti prezidento posto 2012 metais pranešė ir premjeras Vladimiras Putinas. Iki šiol daugelis ekspertų neabejojo, kad D. Medvedevas neabejodamas užleis vietą savo pirmtakui.

Kad ir ką nepasakytum, pastaruoju metu Rusijos vadovybė pasižymi mąstymo ir veiksmų nuoseklumu. Mes nestudijuosim tikrųjų, grynai psichologinių, jos elgesio motyvų – elgesio, kuris iš esmės yra posovietinės rusiškos visuomenės kompleksų išvestinė. Išnagrinėsim tik faktinę šio reiškinio pusę. Prieš metus, pasiryžusi karinei intervencijai į Pietų Osetiją, Rusija iš esmės peržengė tam tikrą slenkstį, kuris skyrė jos šiuolaikinę istoriją nuo imperinės praeities.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas davė savo pareigūnams 3 mėnesių laikotarpį, per kurį jie turi priimti griežtas priemones, padėsiančias sumažinti piktnaudžiavimą alkoholiu. Praėjusį mėnesį D. Medvedevas pareiškė, kad alkoholizmas yra „nacionalinė neganda“, kenkianti visuomenės sveikatai ir smukdanti ekonomiką. Į kovą su alkoholizmu dar 1985 metais buvo stoję Pertvarkos iniciatorius Michailas Gorbačiovas, tačiau jo pastangos davė mažai naudos.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atvirai sukritikavo savo šalį dėl to, ką jis pavadino priklausomybe nuo gamtinių resursų, „pusiau sovietinės“ socialinės sferos ir nestabilumo Kaukaze. Kritika, kurioje kalbama apie šalies laukiančius strateginius iššūkius, atviro laiško forma išplatinta internetinėje svetainėje „gazeta.

Duodamas interviu žurnalui „Spiegel“, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko kalbėjo apie konfliktą su Maskva, nesutarimus su premjere ir buvusiais bendražygiais. Spiegel: Pone prezidente, blogiausi santykiai Europoje šiandien egzistuoja tarp dviejų rytinių valstybių. Kodėl santykiai tarp Maskvos ir Kijevo yra tokie įtempti? V. Juščenko: Tam yra dvi priežastys: pirmiausia, žlugus Sovietų Sąjungai, subyrėjo didžiulė imperija.

Jei Rusijos valdžia ketina rimtai imtis kovos su girtuoklyste, ji turėtų nepamiršti, kad per pastarąjį šimtmetį jau du kartus ši kova sutapo su valstybės žlugimu ir naujos santvarkos sukūrimu. Rugsėjo pradžioje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė antialkoholinės kampanijos pradžią šalyje, tuo didžiai nustebindamas užsienio žiniasklaidą. Neatsiejamas civilizacijos palydovas. Įvairius atpalaiduojančius gėrimus žmonija vartoja nuo seno.

Vienas iš kandidatų į Ukrainos prezidentus opozicinės Regionų partijos lyderis Viktoras Janukovičius šeštadienį pareiškė, kad yra įsitikinęs Maskvos ir Kijevo santykių pagerėjimu. Rugpjūčio 11 dienos atvirtame laiške Ukrainos prezidentui Viktorui Juščenkai Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas apkaltino Kijevą bloginant dvišalius santykius. Rusija taip pat kaltina Ukrainą tiekus ginklus Gruzijai per praėjusių metų Rusijos ir Gruzijos karinį konfliktą dėl Pietų Osetijos.

Iki santykių su JAV atšalimo 2005 m. Uzbekistano karius dažnai rengė Vakarų valstybių instruktoriai. Dabar, atšalus Taškento ir Maskvos santykiams, Uzbekistano ir NATO šalių bendradarbiavimas turėtų vėl suaktyvėti. defenselink.mil nuotrauka Šią savaitę Rusijoje, Kazachstane ir Baltarusijoje prasidėjo plataus masto kariniai mokymai, kuriuose dalyvauja prorusiškos Kolektyvino saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narės.