dirbama žemė

Nuo ​​Rusijos invazijos pradžios Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose, pirmadienį pranešė ekonomikos plėtros, prekybos ir žemės ūkio viceministras, kartu pažymėdamas, kad pavojus aprūpinimui maistu nekyla. „Nepaisant to, kad prarasta 25 proc. ariamos žemės, šiemet pasėlių pasodinta daugiau nei pakankamai“, kad būtų užtikrinta, jog gyventojai turės pakankamai maisto, spaudos konferencijoje teigė Tarasas Vysockis.

Dėl Covid-19 plitimo Lenkijai uždarius sienas paaiškėjo, kad Lietuvos žemę dirba daugiau nei 100 Lenkijos ūkininkų. O plotai gali siekti tūkstantį hektarų. Nors seniai žinoma, kad pasienio ruože esančius laukus ir ganyklas dirba ne lietuviai, tikslesnis skaičius išaiškėjo tik dabar. Kai lenkų ūkininkai pradėjo šauktis pagalbos, jog negali įvažiuoti į Lietuvą laukų dirbti. O štai lietuviai šaiposi patys iš savęs.

  Seime įsiplieskus diskusijoms dėl „valstiečių“ noro įteisinti žemės pardavimo kainos „lubas“, parlamentarai antradienį nesuspėjo apsispręsti, ar panaikinti prieš kelerius metus įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams, dėl kurių Lietuva sulaukė tarptautinių organizacijų kritikos.   Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo priėmimas įstrigo, kai Seimas nesutiko nustatyti žemės pardavimo kainos „lubų“, kurios neleistų viršyti 150 proc.

Žemės ūkio ministerija siūlo didinti mokestį už nedirbamą, apleistą žemę. Apytikriais duomenimis, Lietuvoje beveik 0,5 mln. ha žemės dirvonuoja. Piktžolynai – dažnas vaizdas mūsų pakelėse. Beveik pusė milijono hektarų žemės dirvonuoja, iš tokių plotų piktžolės plinta į dirbamus laukus. Augalų apsaugos tarnybos mėginimai bausti tokios žemės savininkus kol kas primena kovą su vėjo malūnais. Be to, maždaug šeštadalis tokių dirvonų priklauso pačiai valstybei.