dienos pjūvis

JAV prezidento Donaldo Trumpo pastarojo meto pareiškimai, vienašališkos derybos su rusais kaip reikiant supykdė dalį europiečių. JAV nebenorint būti pagrindiniu saugumo garantu Europai ir Ukrainai, Paryžius jau ėmė svarstyti galimybę dislokuoti savo naikintuvus su branduolinio ginklo užtaisais Vokietijoje, taip pakeičiant JAV ir užtikrinant Europos žemyno saugumą.

Nauji mokesčiai lietuviams – jau greitai. Socialdemokratai nori kartoti įstrigusį konservatorių žygį ir bandys daugiau žmonių apmokestinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas visus kolegų teiginius vadina nepagrįstais gandais, kartu su Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu aiškina, kad sprendimai dar nepriimti, ir pasakoja, kad konkretūs mokesčių projektai gims naujoje darbo grupėje. Šiuo metu NT apmokestinamas nuo 150 tūkst. eurų ribos.

Preliminarūs Vokietijos rinkimų rezultatai patvirtino, kad juos laimėjo pagrindinės srovės konservatoriai, vadovaujami Friedricho Merzo, o į antrą vietą iškilo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Per rinkimų kampaniją dominavo susirūpinimas didžiausios Europos ekonomikos stagnacija ir spaudimas apriboti migraciją. F. Merzas pastarosiomis savaitėmis ragino laikytis griežtesnės pozicijos imigracijos klausimu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas puolė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, pavadinęs jį „diktatoriumi be rinkimų“. Karo baigtis yra nenuspėjama, o Europos lyderiai vis dar nėra radę vieningo susitarimo gynybos klausimais.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį Saudo Arabijoje susitiko su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. Pradėtos plataus masto diskusijos, kurių epicentre – karas Ukrainoje. Deja, nei pačios Ukrainos, nei Europos šalių atstovų prie tariamų derybų stalo nebuvo. Diplomatas Albinas Januška sako, kad puikiu derybininku save vadinantis Donaldas Trumpas tiesiog pateko į Vladimiro Putino spąstus.

Suomijos europarlamentaras Mika Aaltola vasario 19-ąją savo „X“ paskyroje parašė, kad D. Trumpo administracija „davė Europai tris savaites sutikti su Ukrainos pasidavimu“. Kitaip, anot jo, D. Trumpas pagrasino išvesti JAV kariuomenę iš Europos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo, kad Trečiasis pasaulinis karas yra „ne taip jau toli“, bet sako, kad jo prezidentavimo laikotarpiu jis neįvyks, rašo CNN. D. Trumpas pažėrė aršios kritikos Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuris nepripažįsta amerikiečių derybų dėl taikos su Rusija be Ukrainos. Tiesa, vieną gerą žinią lietuviams D. Trumpas praneša: neigia gandus, kad iš Europos atitrauks amerikiečius karius ir priduria, kad to jo dar niekas neprašė.

Miunchene prieglobščio prašytojas iš Afganistano automobiliu rėžėsi į minią, sužeisdamas apie 30 žmonių. Europoje vėl kyla diskusijos dėl galimo migrantų keliamo pavojaus. Tačiau dalis ekspertų ramina lietuvius ir sako, kad mūsų šalyje gyvenantys migrantai atvyko dirbti ir dirba tiek, kad laiko nusikalsti net neliktų.

Ukrainiečių nuotaikos ketvirtadienį buvo nerimastingos sužinojus apie JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbį, kuris paskatino nuogąstavimus, kad Kyjivas bus atribotas nuo taikos derybų. Ką iš tiesų gali reikšti šie skambučiai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis ir Seimo narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Skelbiama, kad per praėjusius metus užsieniečių Lietuvoje sumažėjo 3 tūkstančiais, tačiau darbdaviai darbuotojų ieško vis tolimesniuose kraštuose. Kol į Lietuvą atvyksta migrantai net iš Filipinų ir Vietnamo, Migracijos departamento direktorė tvirtina, kad Baltarusijos piliečių Lietuvoje mažėja. Migracijos departamentas paskelbė, kad šiuo metu užsieniečiai iš viso sudaro 7,52 proc. visų Lietuvos gyventojų. Per praėjusius metus užsieniečių Lietuvoje sumažėjo 3 tūkstančiais.

Grupė Seimo konservatorių siūlo į kovo 10 d. prasidėsiančios parlamento pavasario sesijos darbų programą įtraukti aštrius politinius ginčus praėjusioje kadencijoje kėlusį Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Apie tai, ar kultūriniai karai vėl sugrįš į Lietuvą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai Matas Maldeikis ir Remigijus Motuzas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nesibaigiant ginčams dėl „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų, pirmadienį dėl to Vyriausybėje posėdžiavo koalicinė taryba. Premjeras Gintautas Paluckas po posėdžio teigė, kad nepaisant R. Žemaitaičio retorikos, koalicija „dirba toliau ir yra tvari“. Socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkė sako, kad tokie susitikimai būtini kuo dažniau, o aistros tarp 3 koalicijos galvų yra natūralios.

Savaitgalį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku išrinktas Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo atstovaujama politinė jėga kartu su Liberalų sąjūdžiu turi sukurti stiprią opoziciją. Politikas leidžia suprasti, kad veikiant kartu būtų siekiama neutralizuoti ir „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio kuriamas neigiamas įtakas.

Rusijos agresijos atveju viena iš labiausiai tikėtinų Rusijos kariuomenės puolimo krypčių išlieka Baltijos šalys, Lenkija ir ypač Suvalkų koridorius. Tad pastaruoju metu Europos valstybių lyderiai ir gynybos pareigūnai oficialiais pareiškimais reiškia susirūpinimą dėl galimos Maskvos agresijos grėsmės.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nusprendė pradėti tyrimą dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų, esą „demokratija yra blogiausia valdymo forma“.  Saulius Skvernelis ketvirtadienį R. Žemaitaičio pasisakymus įvertino kaip besitęsiančią dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama diskredituoti Lietuvos sprendimą stiprinti savo saugumą. Be to, jo nuomone, „aušriečio“ pareiškimai neatitinka ir koalicinėje sutartyje įtvirtintų principų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai artėja lemiamas metas – vyksta naujojo pirmininko rinkimai. Didžioji kova vyksta tarp tęstinumą siūlančios, liberalaus partijos elito atstovės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir gerokai konservatyvesnio Lauryno Kasčiūno, iš kurio dalis žmonių tikisi partijos vairo pasukimo atgal į dešinę. Iš viso pirmininko rinkimuose dalyvauja 5 kandidatai.

Prieš savaitę Baltijos jūroje pažeistas dar vienas kabelis. Šį kartą – povandeninis Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro optinis kabelis, esantis 50 metrų gylyje. Nors tikima, kad tai eilinis Rusijos sabotažo aktas, ryžtingų veiksmų Europa nesiima.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir atsargos karininkas, pulkininkas Gintaras Ažubalis.

„Santa Barbaros“ serialas su aušriečių lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu nesibaIgia. Į koalicijos partnerio Sauliaus Skvernelio siūlymą apsilankyti Ukrainoje Žemaitaitis rėžė, kad ten verta važiuoti nebent išmokti kyšių ir korupcijos. Toks Žemaitaičio pasisakymas supykdė ne tik opoziciją, bet ir koalicijos partnerius. Socialdemokratai ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai žada kviesti Žemaitaitį pasiaiškinti.

Dar 2024-ųjų pradžioje tuometinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo apie radikalų sprendimą seniems, prastos būklės daugiabučiams – griauti ir vietoj jų statyti naujus.

Ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė pasiūlymus, kaip būtų galima nutraukti pensijos kaupimą ir kiek iki nutraukimo sukauptų pinigų būtų galima atsiimti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai Algirdas Sysas ir Linas Kukuraitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

„Santa Barbaros“ serialas su aušriečių lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu nesibaIgia. Į koalicijos partnerio Sauliaus Skvernelio siūlymą apsilankyti Ukrainoje Žemaitaitis rėžęs, kad ten verta važiuoti nebent išmokti kyšių ir korupcijos. Toks Žemaitaičio pasisakymas supykdė ne tik opoziciją, bet ir koalicijos partnerius. Socialdemokratai ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai žada kviesti Žemaitaitį pasiaiškinti.

Baltijos jūroje pažeistas dar vienas kabelis. Sekmadienio rytą sugadintas povandeninis Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro optinis kabelis, esantis 50 metrų gylyje. Latvijos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad nustatė laivą, kuris gali būti susijęs su povandeninio kabelio sugadinimu.

Valstybės gynybos taryba nusprendė, kad šalies gynybos finansavimui reikia skirti dvigubai daugiau lėšų nei dabar. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo tai daryti naudojant Lietuvos valiutos atsargas bei panaudoti gyventojų pinigus, laikomus bankuose.  Šalies vadovo siūlymus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ įvertino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Šiaulių banko“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Žiema šiemet šiltesnė nei pernai, tačiau sąskaitos už šildymą pučiasi. Šilumos tiekėjai teisinasi, kad šildymas brangsta dėl panaikintos PVM lengvatos ir šilumos gamintojų keliamų kainų. Pasak jų, sąskaitų dydį jau nelabai lemia šaltis, žiema šilta ar šalta – sąskaitos bus panašios.

Dar 2024-ųjų pradžioje tuometinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo apie radikalų sprendimą seniems, prastos būklės daugiabučiams – griauti ir vietoje jų statyti naujus. Ar naujasis ministras Povilas Poderskis perims šią idėją? Apie tai ir kitus ateities darbus aplinkos ministras Povilas Poderskis kalba naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ministras Vladislavas Kondratovičius publikuotame interviu kanalui „Nastojaščeje vremia“ atsakydamas į klausimą apie apribotą migraciją iš Baltarusijos paminėjo, jog Lietuvai kultūriškai artimiausia šalis yra Baltarusija. Dėl šio pasakymo ministrui vėliau teko aiškintis ir tikslinti savo poziciją. Negana to, ministras sustabdė savo pirmtakės Agnės Bilotaitės sprendimą nuo 2025 m. sausio 1 d. uždrausti Lietuvoje laikyti vairavimo egzaminus rusų kalba.

Nemažai gyventojų Lietuvoje skundžiasi didelėmis maisto kainomis. Sunkiau pragyvenantys žmonės piktinasi, kad visas savo pajamas tenka išleisti maistui, nes paprasčiausiai niekam kitam jų nebelieka. Dėl to kai kuriose šalyse yra įvedamas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maistui, o kai kur būtiniausiems maisto produktams jis visai nėra taikomas.

Antradienį palikusi „aušriečių“ frakciją Seime, parlamento vicepirmininkė Agnė Širinskienė pasitraukė ir iš „Nemuno aušros“ partijos gretų. Ką reiškia šis A. Širinskienės perbėgimas? Ar tai – tik ledkalnio viršūnė? Kas koalicijos laukia pavasarį? Apie tai, kas laukia koalicijos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja žurnalistas, redaktorius, MRU docentas Virgis Valentinavičius ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas.

Išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pranoko pats save: viešai spaudos konferencijoje Floridoje pristatė savo imperialistinius planus perimti Grenlandiją iš Danijos, Panamos kanalą, o Kanadai siūlo tapti Amerikos valstija. Apie tai, ko tikėtis iš Donaldo Trumpo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Seimo narys Matas Maldeikis ir istorikas Valdas Rakutis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vyriausybė su verslo atstovais jau derina naujus mokesčius. Verslininkai piestu stojasi prieš didesnius mokesčius aukštoms pajamoms ir pelnui. Jie siūlo 1 proc. padidinti PVM ir įvesti visuotinį NT mokestį. Tačiau finansų ministras kategoriškai prieštarauja bet kokiems PVM pakeitimams, tiek didinimui, tiek ir lengvatoms. O štai visuotinis nekilnojamojo turto mokestis priimtinas abiems pusėms.

Rytų Ukrainoje Maskvos karo mašina pamažu juda į priekį per plačius atvirus Donbaso laukus, užimdama kaimus bei miestelius. Apie tai rašoma „BBC“ apžvalgoje. Kai kurie civiliai bėga, kol karas jų nepasiekė. Kiti laukia, kol sviediniai pradės sprogti šalia ir tik po to imasi krautis daiktus ir lipa į traukinius bei autobusus, kad saugiai pasitrauktų į Vakarus.

Privačiose mokyklos kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Taip išaugęs mokamo švietimo poreikis kai kuriuos politikus ir ekspertus neramina – anot jų, dabartinė vykdoma politika tyčia Lietuvą stumia mokamo švietimo link. Apie tai, ar pavyks reanimuoti Lietuvos švietimo sistemą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su ministre Raminta Popoviene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Suformuotas naujas šauktinių sąrašas. Šiemet atlikti privalomą karinę tarnybą bus pašaukti 4 tūkstančiai jaunuolių, nors į sąrašą jų pateko 25 tūkstančiai. Toks išplėstinis sąrašas būtinas, nes kas antras pašauktas jaunuolis tarnauti tėvynei negali dėl prastos sveikatos. Tiesa, kai kurie tik apsimetinėja negaluojančiais, arba netgi specialiai prisidaro vaikų, kad tik nereikėtų eiti tarnauti.

Lietuvoje atlyginimai auga per greitai, sako ekonomistai. Anot jų, jei tempas nesumažės, ateityje gali padidėti nedarbas bei bankrotų skaičius. Lietuvos verslininkai gali prarasti savo konkurencingumą ir sulaukti Estijos likimo, kuri šiuo metu bando kapanotis iš ekonominio sunkmečio. Negana to, praėję metai ne visiems verslams buvo sėkmingi. Todėl dalis jų Naujaisiais metais darbuotojams pranešė ne apie algų didinimą, bet mažinimą.

Žemės ūkis turėtų būtų pripažintas strategiškai svarbiu sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti, teigia šią sritį kuruojantis ministras Ignas Hofmanas. Pasak jo, toks sprendimas leistų užtikrinti geresnį finansavimą tam tikroms žemės ūkio programoms, tokiomis kaip maisto rezervo kaupimo sistemai. Apie tai, kokie pokyčiai laukia Lietuvos žemės ūkio, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su ministru Ignu Hofmanu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Rytų Ukrainoje Maskvos karo mašina pamažu juda į priekį per plačius atvirus Donbaso laukus, užimdama kaimus bei miestelius. Apie tai rašoma BBC apžvalgoje.  Kai kurie civiliai bėga, kol karas jų nepasiekia. Kiti laukia, kol sviediniai pradės sprogti šalia ir tik po to imasi krautis daiktus ir lipa į traukinius bei autobusus, kad saugiai pasitrauktų į Vakarus.

Vis dažniau užsimenama, kad ateityje didinti pensijų Lietuvoje nebebus iš ko. Todėl svarstomi būdai, kaip ir iš kur joms gauti papildomų pinigų. Viena iš rekomendacijų yra apmokestinti pensijas. Lietuva yra bene vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje neapmokestinamos jokios senatvės pensijos.  Apie tai, ar socialdemokratai apmokestins pensijas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Inga Ruginienė.

Paskutinį praėjusių metų penktadienį užregistruoti 42 eismo įvykiai, iš kurių 7 įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės, informuoja Policijos departamentas. Per 2024 m. Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvo 123 eismo dalyviai, t. y. 37 proc. mažiau nei 2023, tačiau eismo įvykių skaičius išaugo 24 proc.

Ateinančiais metais darbuotojų ir darbdavių laukia nemažai pokyčių. Augs ne tik atlyginimai, išmokos ar pensijos – įsigalios ir ne vienas svarbus Darbo kodekso pakeitimas. Specialistai vardija, kas griežtės darbdaviams ir kas palengvins dalią darbuotojams nuo 2025-ųjų. Apie tai, kaip 2025-aisiais Lietuvoje keisis darbo rinka ir algos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis ir darbo paieškos portalo CV-Online.

Socdemų rinkiminiai pažadai apie dosnias pensijas ir antroje pensijų pakopoje įkalintų santaupų dalybas ima bliūkšti. Jie šių pažadų neatsisako, tačiau jau regi vargiai įveIkiamas kliūtis. Iš profsąjungų atėjusi naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė prieš rinkimus ryžtingai kalbėjo apie galimybę pasitraukti iš antros pensijų pakopos, o dabar prabyla apie kompromisus. Tuo metu žmonės reikalauja bent dvigubai didesnių pensijų ir skubiai atiduoti pinigus iš 2 pakopos fondų.

Penktadienį paaiškėjus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatams užimti partijos pirmininko pareigas, politikos stebėtojai ryškiu šių rinkimų favoritu įvardija Lauryną Kasčiūną, galintį pasukti politinę jėgą link tradicinio konservatizmo. Konservatorių pirmininko posto siekti nusprendęs buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mato poreikį stiprinti decentralizaciją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje.

Europos Centrinio Banko pradėti bazinių palūkanų karpymai į rinką įnešė optimizmo – gyventojai pradėjo aktyviau ieškoti būsto. Ir toliau numatant palūkanų mažinimą, ekspertai prognozuoja, kada galima tikėtis ryškesnio rinkos atsigavimo, ir kokių NT objektų pasiūla sparčiai mažėja.

Valdančiosios koalicijos drama dėl Remigijaus Žemaitaičio noro tapti Seimo vicepirmininku tęsiasi toliau. Tiek Žemaitaitis, tiek ir skersai kelio jam stojantis Skvernelis kartoja, kad nei vienas nežada savo principų atsisakyti. Skvernelis sako, kad „Nemuno aušra“ gali teikti kitą kandidatą, bet Žemaitaitis atkerta, kad niekas negali jiems nurodinėti. Paluckas jau planuoja trijų partijų lyderių susitikimą ir santykių išsiaiškinimą be pašalinių akių.

Lietuvos keliams toliau byrant, naujieji valdantieji pradeda pinigų paieškas jiems remontuoti. Kitąmet pinigų trūks net būtiniausiems remontams, tad valdantieji svarsto kelius apmokestinti. Naujasis susisiekimo ministras ramina, kad apmokestinti kelių skubiai neketina ir tai esą būtų paskutinė kelių finansavimo priemonė.  Apie tai, iš kur valdžia paims pinigų kelių tvarkymui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu.

Daugėja Lietuvos gyventojų, kurie Kalėdinėms dovanoms išleidžia daugiau nei 200-us eurų, rodo naujausias tyrimas. Šiemet šventinis stalas bus brangesnis nei prieš metus. Pagrindinių pigiausių maisto produktų krepšelis pabrango 6 proc. Šventiniai gėrimai taip pat pabrangę. Kitam švenčių atributui – dovanoms – iki 50 eurų šiemet planuoja išleisti 12 proc. lietuvių. Kas antras šalies gyventojas iš savo biudžeto dovanoms numatęs skirti nuo 100 iki 250 eurų.

Darosi vis aiškiau, kokie orai bus per didžiąsias metų šventes. Laukiantiems sniego ir šalčio teks nusivilti – artėjanti savaitė bus vėjuota, darganota, o audroms aprimus orai labiau primins ankstyvą pavasarį. Tačiau yra gera žinia nemėgstantiems šalčio, kad artimiausiomis dienomis laikysis šilti žiemiški orai.

Lietuvos keliams toliau byrant, naujieji valdantieji pradeda pinigų paieškas jiems remontuoti. Kitąmet pinigų trūks net būtiniausiems remontams, tad valdantieji svarsto kelius apmokestinti. Politikai užsimena, kad visi vairuotojai galėtų susimokėti už remontuojamus kelius, taip pat už pagrindines automagistrales. Tiesa, naujasis susisiekimo ministras mėgina raminti, kad apmokestinti kelių skubiai neketina ir tai esą būtų paskutinė kelių finansavimo priemonė.

Paskirtasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad valstybei svarbios stambios investicijos galėtų būti reglamentuojamos panašiai kaip saugumo pramonės projektai, kurių reguliavimas atlaisvintas šiemet. Jis svarstytų panašaus kalibro kaip aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika“ projektams reikalingus žemės sklypus parūpinti maždaug tokiu tempu, kaip ir gynybos pramonės investicijom.

Bene didžiausias smūgis šiais metais Ukrainos infrastruktūrai suduotas, kai netyla kalbos apie Maskvos ir Kyjivo taikos derybas. Be to, išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pageidauja, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Europos kariai, kai šalyje bus pasiektas taikos susitarimas. Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai Europos šalis ragina prisiimti šią atsakomybę, nors iki šiol nesutarta net dėl taikos derybų.