didysis sprogimas

 Ar girdite? Po visatą sklindantys aidai gali nešti žinią iš laikų netrukus po Didžiojo Sprogimo (DS). Ankstyviausiai Visatos šviesai yra daugiau nei 13 milijardų metų, jos fotonai mena laikus, kai DS sukurta plazma pakankamai atvėo, kad galėtų praleisti šviesą. Šie fotonai neša informaciją apie ankstyvąją Visatą, bet nuolat silpnėja. Dabar jie sudaro the kosminį mikrobangų foną, Visata veriančią žemo lygio spinduliavimo jūrą.

Laiko judėjimas tik į vieną pusę yra tai, kas glumina mokslininkus jau daugiau nei šimtmetį, tačiau naujausia teorija paaiškina šio reiškinio priežastis. Fizikai teigia, kad Didžiojo sprogimo metu susiformavo „veidrodinė“ mūsų visatos kopija, kurioje laikas juda priešinga kryptimi.

Didžioji dauguma JAV gyventojų netiki, kad viskas prasidėjo Didžiuoju sprogimu, naujienų agentūrą AP cituoja „Space.com“. Beveik pusė apklausoje dalyvavusių amerikiečių abejoja ir dėl klimato atšilimo, Žemės amžiaus (4,5 mlrd. metų) ir evoliucijos teorijos. Minėtos agentūros užsakymu atliktos apklausos duomenys rodo, kad 51 proc. respondentų abejoja Didžiojo sprogimo teorijos teisingumu.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Mokslininkai paskelbė, kad rado įrodymų, jog beveik prieš 14 mlrd. metų iš tiesų įvyko Didysis Sprogimas, davęs pradžią Visatai. Vilniaus universiteto profesoriaus Juozo Vaitkaus teigimu, šis atradimas ypač reikšmingas, nes įrodo, kad gravitacija ir visos kitos Visatoje egzistavusios jėgos Didžiojo Sprogimo pradžioje veikė kartu.

Mokslininkai rado nežinomą Alberto Einšteino straipsnį, kuriame jis svarsto alternatyvą dabar visuotinai pripažįstamai Didžiojo sprogimo teorijai. Pagal ją, visata susikūrė maždaug prieš 13,7 mlrd. metų, staiga pradėjusi plėstis iš nepaprastai tankaus ir karšto būvio – singuliarumo taško. Didžiojo sprogimo teorija buvo patvirtina XX a. trečiojo dešimtmečio stebėjimais, kai amerikiečių astronomas Edvardas Hablas išmatavo atstumą iki kitų galaktikų ir pastebėjo, kad jos nuo mūsų tolsta.

Tai – teorija, alternatyvi Didžiojo sprogimo teorijai, teigiančiai, kad Visata atsirado iš begalinio tankio taško, sprogusio prieš maždaug 13,7 milijardų metų.

Priminsime, kad dabar po Didžiojo sprogimo praėjo jau 13,8 mlrd. metų. Harvardo universiteto astrofizikas Abrahamas Loebas pareiškė, kad gyvybė mūsų visatoje galėjo susiformuoti po Didžiojo sprogimo tepraėjus vos 15 mln. metų. Dabar visatai – 13,8 mlrd. metų. Išeitų, kad visatoje gyvos būtybės egzistuoja daugiau kaip 13,5 mlrd. metų. O štai Žemėje ji atsirado tik prieš 3,8 mlrd. metų. Nuo planetos susiformavimo tada buvo praėję 700 mln. metų. „Kai visatai buvo viso labo 15 mln.

Pakankamai neįtikėtina jau tai, kad mūsų visatai – 13,8 mlrd. metų. Tačiau dėl jos amžiaus gali būti dar labiau neįtikėtinų dalykų. Mokslininkai iškėlė prielaidą, kad visata galbūt apskritai neturi pradžios ir yra begalinė. Tai reikštų, kad niekada nebuvo jokių singuliariųjų taškų ir jokių didžiųjų sprogimų. Ši prielaida – vadinamosios „vaivorykštinės gravitacijos“ teorijos postulatas. Nors ši teorija fizikų bendruomenėje nėra populiari, daugelis sutinka, kad tokia idėja yra pakankamai įdomi.

Visai gali būti, kad mūsų visatą sukūrė ne Didysis sprogimas. Kaip dėstoma „Archiv.org“, Didysis sprogimas galėjo būti visai ne tai, ką įsivaizdavome iki šiol. Iš tikrųjų, Didžiojo sprogimo apskritai galėjo nebūti – mūsų visata galėjo atsirasti visai kitaip. Labai trumpai kalbant, Didžiojo sprogimo teorijoje postuluojama, kad visata savo egzistenciją pradėjo kaip nepaprastai ir kone be galo tankus materijos gumuliukas (singuliarusis taškas), kuris pradėjo vėsti ir plėstis – kaip balionas.