dezinfekcinis skystis

Pagauti neblaivūs vairuotojai kartais imasi pačių keisčiausių būdų apgauti pareigūnams. Vienos britės poelgis pakliuvus į šią situaciją nustebino net visko mačiusius pareigūnus.  29-erių Sophie Nutter pareigūnai sustabdė po to, kai moteris buvo pastebėta vairuojanti ypač agresyviai. Moteris pabandė ypač originaliu būdu apgauti alkotesterį – prieš pūsdama, užsivertė buteliuką dezinfekcinio skysčio ir jo išgėrė.

Lietuvos gyventojai vis mažiau bijo koronaviruso, nebesisaugoja taip, kaip pandemijos pradžioje. Verslininkai skaičiuoja, kad parduotuvėse, vaistinėse parduodama vis mažiau dezinfekcinio skysčio, brangesnių, bet geriau nei kaukės apsaugančių respiratorių, kitų apsauginių priemonių. Vos vienas kitas gyventojas prie parduotuvės, ar autobuse dezinfekuoja rankas, epidemiologai perspėja visus, net ir pasiskiepijusius gyventojus: ir toliau reikia naudotis visomis apsaugos priemonėmis.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai dezinfekcinis rankų skystis tapo kasdieniu gyvenimo atributu, stengiantis apsisaugoti nuo plintančio viruso. Vis dėlto panašu, kad daugiausiai etanolio  savo sudėtyje turintį skystį imta naudoti išties kūrybingai – apytiksliai kas ketvirtas mūsų šalies gyventojas po ranka nuolat esančią priemonę naudoja  žaizdoms dezinfekuoti, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Draudimo bendrovės BTA inicijuotoje apklausoje 27 proc.

Pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai, bene kiekvienas žmogus ėmė daug kruopščiau rūpintis savo rankų higiena, o nepakeičiamas pagalbininkas daugeliui tapo dezinfekcinis rankų skystis. Tačiau pasak gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės, rankų dezinfekcija gali tapti ne tik apsauga nuo virusų, bet ir išbandymu odai, mat ji ima sausėti, raudonuoti, perštėti, o kai kuriais atvejais atsiranda ir nemalonios žaizdelės.

Šių metų pradžioje pasaulis sužinojo apie dar vieną baisią pandemiją. SARS-CoV-2, arba įprasčiau – koronavirusas, nuskriaudęs visus pasaulio žemynus. Reikalų su pandemijomis esame turėję ir anksčiau, dar šiame tūkstantmetyje: SARS epidemija 2003 m., MERS viruso protrūkis 2012 m., Ebolos hemoraginė karštinė 2014 m. Pradėjus plisti virusui, ėmėme daug kalbėti apie nuo jo saugančias priemones.

Jakutijoje devyni žmonės nusinuodijo rankų dezinfekciniu skysčiu, sugalvoję vartoti jį pritrūkę alkoholio. Teisėsauga jau sulaikė dezinfekcinį skystį pardavinėjusios įmonės direktorių – paaiškėjo, kad jis buvo gaminamas iš pramonėje panaudotų tepalų atliekų. Tomtoro kaime (Jakutijos regionas, Rusija) išgėrę antiseptiko mirė aštuoni žmonės. Dar vienas kompanijoje buvęs vyras taip pat ne pagal paskirtį vartojo dezinfekcinę priemonę, bet išgyveno.

Išaugus koronaviruso užsikrėtimų skaičiui ir Vyriausybei paskelbus lokalius karantiną daugelyje savivaldybių, taip pat sugriežtinus veido kaukių dėvėjimą, gyventojai suskubo apsirūpinti apsaugos priemonėmis. Prekybos tinklų ir vaistinių atstovai pastebėjo, kad žmonės perka kur kas daugiau negu vasarą apsauginių kaukių, pirštinių, dezinfekcinio skysčio. Gerokai skiriasi ir kainos.

Tinkama rankų higiena būtina siekiant apsisaugoti nuo infekcijų. Deja, dezinfektantai pažeidžia odos barjerą, todėl pasireiškia rankų sausumas, paūmėja odos ligos.

Kaukių dėvėjimas, padidintas dėmesys higienai, didesnių atstumų laikymasis – koronaviruso pandemija pakeitė visų mūsų kasdienybę. Vis dėlto gydytojai neslepia, kad perdėtas rankų ir aplinkos paviršių dezinfekavimas gali atsigręžti kitu galu. Jų teigimu, jau dabar matoma agresyvių dezinfektantų žala, o ypač nuo to kenčia vaikai.