deng xiaopingas

Praėjus keturiems dešimtmečiams po to, kai pažangus Kinijos lyderis Deng Xiaopingas parengė „reformos ir atsivėrimo“ politiką, Azijos milžinė tapo tikra ekonomine galiūne. Kaip jai pavyko? Štai keli faktai apie Kinijos išgyventą ekonomikos stebuklą. Keturiasdešimtąsias metines pertvarkomosios „reformų ir atsivėrimo“ politikos, kuri daugiausiai pasaulyje gyventojų turinčią šalį pavertė ekonominiu „monstru“, Kinija iškilmingai paminėjo antradienį.

Kinija sekmadienį stengėsi menkinti Komunistų partijos sprendimo panaikinti prezidento kadencijų limitą reikšmę, nors toks sprendimas galėtų sudaryti sąlygas Xi Jinpingui prezidento poste likti iki gyvos galvos. Nacionalinis Liaudies Kongresas (NLK), partijos sprendimus automatiškai tvirtinantis parlamentas, kovo 11 dieną balsuos dėl konstitucijos pataisų, tarp kurių yra taisyklės, kad prezidentas negali dirbti ilgiau nei dvi penkerių metų kadencijas iš eilės, panaikinimas.

Kinija pirmadienį mini 50 metų sukaktį nuo deklaracijos, žymėjusios Kultūrinės revoliucijos pradžią, o tas smurto ir chaoso dešimtmetis nusinešė milijonus žmonių gyvybių ir smarkiai pakeitė šalies politinę sanklodą. Žemiau apžvelgiami penki pagrindiniai klausimai, susiję su tuo kritiniu Kinijos istorijos etapu. – Kas buvo Kultūrinė revoliucija? Iš dalies tai buvo politinė kova dėl įtakos. 7-o dešimtmečio pradžioje Kinijos aukščiausiojo lyderio Mao Zedongo valdžia silpnėjo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra užvaldytas įkyrios idėjos atgaivinti sovietų imperiją, buvęs Kinijos lyderis Hu Jintao (Hu Dzintao) - "atitolęs" nuo valdymo, o buvęs Irano vadovas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas) panašus į "karingą povą", savo naujoje knygoje apie svarbius pasaulio lyderius rašo Hillary Clinton (Hilari Klinton). Buvusi JAV valstybės sekretorė antradienį vadovauja kruopščiai surežisuotam savo naujų memuarų „Sunkūs sprendimai“ (Hard Choices) išleidimui.

Vieni žmonės dingo, kiti prarado laisvę, o treti negali atsikratyti atmintyje įstrigusių vaizdų arba kaltės, kad liko gyvi. 1989-ųjų birželio 4 dieną Pekine surengtas karinis susidorojimas su kelias savaites trukusiais studentų protestais yra esminis momentas komunistų valdomos Kinijos istorijoje – bent jau išorinio pasaulio požiūriu. Pačioje Kinijoje beveik viskas ištrinta. Netgi dalijimasis asmeniniais prisiminimais laikomas ardomąja veikla.

Kinijos ekonomika 2007 metais aplenkė Vokietiją ir tapo trečia pagal dydį pasaulio ekonomika. Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 13 proc. ir siekė 3,38 trilijono dolerių. Tuo tarpu Vokietijos BVP siekė 3,32 trilijono dolerių. Kinijos ekonomika šiuo metu yra net 70 kartų didesnė nei tuo metu, kai 1978 metais Deng Xiaopingas įvykdė reformas, palankias laisvąjai rinkai. Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ekonomikas Kinija pralenkė dar 2005 metais.