demonstracijos

Tūkstančiai demonstrantų sekmadienį nepaisydami draudimo susirinko Nyderlandų sostinėje Amsterdame protestuoti prieš apribojimus dėl koronaviruso, o per protestą kilo susirėmimų ir buvo suimta 30 žmonių. „Čia Olandija! Valdžia žmonėms!“ – skandavo vienas protestuotojas. Demonstrantai susibūrė vienoje pagrindinių miesto aikščių, nors Nyderlandų pareigūnai buvo uždraudę tą protestą.

Šį savaitgalį ne tik Lietuvoje demonstraciją surengė vadinamieji „antivakseriai“. Kur kas didesni vakcinų ir karantino priešininkų protestai praūžė ir Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje ir kitose šalyse. Paryžiuje beveik 20 tūkst. žmonių eisena virto riaušėmis su policija. Riaušininkai policijos pareigūnus puola Paryžiaus centre. Ir netrukus sulaukia atsako – dujų ir smūgių lazdomis.

Maskva penktadienį pranešė išsiunčianti Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos diplomatų, esą dalyvavusių demonstracijose, per kurias buvo reiškiamas palaikymas įkalintam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui. Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad neįvardytas skaičius diplomatų, „dalyvavusių neteisėtose akcijose, remiantis Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių... paskelbti persona non grata" ir turės artimiausiu laiku palikti šalį.

Baltarusijos tyrimų komitetas ketvirtadienį nurodė tikrinantis internete paskelbtą informaciją, kad keletas moterų, sulaikytų per pastaruoju metu šalį krečiančius opozicijos protestus, buvo išžagintos izoliatoriuose.

Tūkstančiai žmonių ketvirtadienio vakarą susirinko į demonstraciją Baltarusijos sostinėje Minske paremti opozicijos kandidatę prezidento rinkimuose Svetlaną Tichanovskają. Žmogaus teisių organizacija „Viasna“ teigia, kad į mitingą susirinko mažiausiai 34 tūkst. žmonių. Tai gali būti didžiausia opozicijos demonstracija Baltarusijoje per dešimtmetį.

Nuo liepos vidurio Maskvoje rengiamos masinės protesto akcijos, kurių metu reikalaujama sąžiningų rinkimų, ir tai yra didžiausio masto demonstracijos Rusijoje nuo tada, kai Vladimiras Putinas 2012 metais grįžo į Kremlių.

Rusijos tyrėjai antradienį paskelbė pradedantys tyrimą dėl „masinių neramumų“ po savaitgalio demonstracijos už laisvus ir sąžiningus rinkimus. Už šį nusikaltimą Rusijoje gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Pasak tyrėjų, taip pat bus pradėti tyrimai dėl smurto prieš policiją ir kitus pareigūnus, o tuose tyrimuose figūruos ne vien organizatoriai, bet ir dalyviai.

Rusiją sudrebino viena didžiausių per pastaruosius kelerius metus demonstracijų. Tuo metu valdžia atsakė į ją žiauriomis priemonėmis, sulaikė šimtus žmonių. Politologas Vincentas Vobolevičius sako, kad taip stengiamasi apsisaugoti nuo rusiškosios „maidano“ versijos. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, sekmadienį apie 10 tūkst. žmonių išėjo į Maskvos gatves protestuoti prieš korupciją.

Studentai savo nepasitenkinimą įvairiausiais švietimo ar politikos klausimais išreiškia jau ne vieną šimtmetį. Jie streikuodavo, „okupuodavo“, ignoruodavo ir naudodavo daugybę įvairiausių metodų. 1229 metais Paryžiaus universitete įvykęs streikas yra seniausias žinomas studentų protestų atvejis Vakaruose. Nuo tada demonstracijos ir streikai tapo populiaria nepaklusnumo ir pasipriešinimo forma. Studentai nuo tos dienos iki pat mūsų laikų sugalvodavo pačių įvairiausių būdų tai padaryti.