defibriliatorius

Ketvirtadienį vidury baltos dienos jaunai moteriai sustojus širdžiai prireikė skubios medicininės pagalbos. Laimei, netoliese buvo įrengtas automatinis defibriliatorius. 2023 m. balandžio 27-ąją, apie 12.45 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie Vilniaus miesto apylinkės teismo jaunai moteriai sustojo širdis. Operatyvi, tiksli teismo darbuotojų reakcija, nepasimetimas stresinėje situacijoje ir žinios, kaip suteikti pirmąją pagalbą, išgelbėjo moters gyvybę.

Žinia apie staiga sporto varžybų metu ar tiesiog sportuojant sporto salėje sukniubusį žmogų neretai sukrečia visuomenę. Atrodytų, ypač profesionalūs sportininkai medikų prižiūrimi kaip niekas kitas, tačiau iki trečdalio atvejų staigios mirties priežastys taip ir nepaaiškėja. Be to, toks pavojus neaplenkia ir mėgėjiškai sportuojančiųjų, jei tai daroma be saiko ir nesilaikant specialisto patarimų.

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste antradienį keleiviai bus mokomi naudotis defibriliatoriumi. Viešus mokymus rengia Lietuvos oro uostų darbuotojai ir „Raudonojo kryžiaus“ instruktoriai. Iniciatyva „Mylėti padėti“ kvies atkreipti dėmesį į šalia esančius žmones, kai jiems reikia pagalbos dėl širdies problemų, o svarbiausia – mokėti padėti iškart, naudojant būtent išorinius automatinius defibriliatorius.

Seimo narys konservatorius Andrius Kupčinskas siūlo nustatyti, kad sporto varžybų vietose turėtų būti įrengtas defibriliatorius arba budėtų medikai. Parlamentaro parengta Sporto įstatymo pataisa numato, jog sporto varžybų vietose būtų privalomas bifazinis automatinis arba pusiau automatinis defibriliatorius, išskyrus atvejus, kai varžybų metu vietoje budi greitosios medicinos pagalbos brigada.  A. Kupčinskas siūlo, kad toks reikalavimas įsigaliotų nuo kitų metų liepos.

Viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligos. Dažnas, pamatęs gatvėje susmukusį žmogų išsigąsta ir nežino kaip padėti. Lietuvoje jau įrengta apie 120 defibriliatorių, kurie padėtų žmogui išsaugoti gyvybę nelaimės atveju. Kauno klinikų gydytoja reanimatologė Aida Mankutė „Žinių radijui“ sako, kad kuo anksčiau suteikiame pagalbą staiga susmukusiam žmogui, tuo didesnė tikimybė jam yra išgyventi ir atsigauti.

Vakarų Anglijoje, Sasekse, nufilmuotas šlykštus 17-mečio paauglio poelgis, kuris užfiksuotas praėjus kelioms valandoms po itin dramatiško Europos futbolo čempionato rungtynių tarp Suomijos ir Danijos nacionalinių komandų. Vaizdo įraše matyti, kaip paauglys sudaužė vietos futbolo klubui „Buxted“ priklausiusį defibriliatorių.

Nors medikai kovodami už žmonių gyvybes jėgas atiduoda kiekvieną dieną, plačiąją visuomenę itin įkvepia paviešinamos istorijos, kaip staiga gatvėje susmukusiam žmogui laiku suteikta pagalba išgelbėjo gyvybę. Ne taip seniai portalas tv3.lt rašė, kaip vieną kaunietį pavyko atgaivinti net po beveik valandą trukusio gaivinimo. Tačiau turbūt dažnas yra pagalvojęs, ar tikrai nepabijotume ir mokėtume nepakenkdami suteikti pagalbą? Pasirodo, tam tikrais atvejais tą padaryti mus net įpareigoja įstatymai.

Neseniai viešumoje pasirodžiusi žinia apie savaitgalį Kaune suklupusį ir net valandą gaivintą vyrą nepaliko abejingų – žmonės negailėjo gerų žmonių kauniečio gyvybę išgelbėjusiems pareigūnams ir medikams. Vis dėlto šie neslepia, kad pavykęs atgaivinimas nėra garantas, kad žmogus išgyvens. Gydytojai pabrėžia, kad kuo gaivinimas ilgesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad nelaimėliui pavyks atsigauti.

Jauna mama žiniasklaidai papasakojo apie liūdną savo patirtį, kuri ne tik ją, bet ir aplinkinius privertė šiek tiek atidžiau rūpintis artimųjų sveikata ir gerove. Knarkiantį savo sūnaus tėvą išspyrusi iš lovos, mergina tik vėliau suprato, kad ausį rėžę garsai – visai ne knarkimas, o mirštančio žmogaus dusulys. 25-erių Lisa Lee žinojo, kad jos mylimąjį kamuoja reta liga, dėl kurios kartais sutrinka jo širdies ritmas. Tačiau kardiologai vaikiną buvo įtikinę, kad jis gyvens ilgą ir sveiką gyvenimą.