darbo patirtis

 Gyvenimo aprašymas – vienas svarbiausių pirmųjų žingsnių, ieškantiems darbo. Kaip jį parašyti, jei neturi darbo patirties? Kokias savo savybes atskleisti potencialiam darbdaviui, o kokias geriau nutylėti? Kokią nuotrauką prisegti prie aprašymo? „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė per savo karjerą perskaitė tūkstančius gyvenimo aprašymų ir savo patirtimi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „Karjeros dienų“ metu dalijosi su studentais.

 Nors nedarbo lygis šalyje po ekonominės krizės nuosekliai mažėja, tačiau net 58 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų baiminasi papildyti bedarbių gretas. Tai atskleidė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ užsakymu atliktas gyventojų saugumo indekso tyrimas Baltijos šalyse. Tik 14 nuošimčių dirbančių lietuvių visiškai negąsdina galimybė netekti darbo. Kiek daugiau nei penktadaliui (23 proc.) šalies dirbančiųjų darbo vietos praradimas neatrodo labai didelė grėsmė.

Pirmasis darbas, ypač jei jis susijęs su pasirinkta specialybe ar trokštama profesija, yra labai svarbus karjerai. Visų pirma dėl to, kad daugelis darbdavių labiau nei išsilavinimą vertina praktinę darbinę patirtį. Portalo CVbankas.lt 2012 m. atlikta darbdavių apklausa parodė, kad 35 proc. darbdavių didžiausią dėmesį atkreipia į kandidato patirtį, o išsilavinimas ir kandidato prisistatymas pokalbio metu svarbiausi 23 proc. darbdavių.

Nors svajonių šalimi emigracijai ir toliau išlieka Didžioji Britanija, lietuvius masina ir darbas Šveicarijoje, Prancūzijoje ar Nyderlanduose. Beveik pusė tautiečių jau turi gyvenimo ir darbo užsienyje patirties, o apie 60 procentų susigundytų gavę pasiūlymą padirbėti svetur.

Gegužės 28 d. startavo Filologijos karjeros tinklas „Įkalbink sėkmę“. Tai Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto iniciatyva, vienijanti studentus ir pirmaujančias šalies verslo įmones bei organizacijas. Karjeros tinklo idėja ta, kad studentai savanoriai dirba nemokamai mainais į karjeros perspektyvai vertingą darbo patirtį ir ryšius. Tikimasi, kad Filologijos karjeros tinklas padės studentams įsidarbinti pirmaujančiose šalies įmonėse.

  Pradedama įgyvendinti nauja Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuojama priemonė „Parama pirmajam darbui“, pagal kurią darbdaviai, įdarbinę ar dar tik planuojantys įdarbinti darbinės patirties neturinčius jaunus asmenis, galės kreiptis dėl darbo užmokesčio dalies kompensavimo. Tikimasi, kad tai padės mažinti jaunimo nedarbą.

Po egzaminų sesijos nemažai studentų toliau kopia svajonių karjeros link ieškodami profesinės praktikos vietos. Darbdaviai sako, kad praktikuotis priima labiausiai motyvuotus, o ir darbo vieta dažniau atsiranda pačių darbdavių apmokytiems jaunuoliams. Po konkurso dėl praktikos didelėje užsienio kompanijoje studentas Darius tikina, kad po jo bet kas prarastų darbo pokalbių baimę. Tačiau to patikrinti jis pats jau negalėjo, nes iškart po praktikos sulaukė ir siūlymo dirbti.

Kovo 2-8 dienomis teritorinėse darbo biržose darbdaviai įregistravo daugiausiai šiais metais laisvų darbo vietų - 3,6 tūkst., pranešė Lietuvos darbo birža. Kovo 8 dieną šalyje buvo registruota 245,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,87 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per savaitę į aktyvią darbo rinką sugrįžo 3,6 tūkst. bedarbių, 1781 bedarbis pradėjo savarankišką veiklą, įsigijęs verslo liudijimą.

Matematikos profesorius iš Romos persikelia dirbti į Niujorką, australas teisininkas palieka Sidnėjų ir persikrausto į Honkongą, garbingas portugalų administratorius iš Mechiko migruoja į Bogotą, talentingas serbų smuikininkas palieka tėvynę ir keliasi gyventi į JAV. „Bbc.co.uk“ teigimu, profesionalų migracija pastarąjį dešimtmetį pasiekė neįsivaizduojamai didelį mastą.