darbas vokietijoje

Išvykti dirbti į kitas šalis linkę vis mažiau Lietuvos gyventojų, o tie, kurie planuoja tai padaryti, dažniausiai svarsto apie Vokietiją. Šioje šalyje jie tikisi gauti dvigubai didesnį atlyginimą, teisę į pensiją ir prisidėti prie integracijos Europos Sąjungoje (ES) stiprinimo. Tokias tendencijas parodė Europos Komisijos užsakymu atlikta apklausa apie laisvą darbuotojų judėjimą, informuoja Užimtumo tarnyba. Eurobarometro tyrimas visose ES šalyse vyko praėjusiais metais. Apklausta 26,4 tūkst.

Internete plinta prašymas pateikti bet kokią informaciją žinančių, kur šiuo metu gali būti lietuvis Aivaras Šimoliūnas. Skelbiama, kad Vokietijoje uždarbiaujantis vaikinas rugsėjo 22 dieną trumpam buvo grįžęs į Lietuvą, o jau rugsėjo 23 d. išvyko atgal. Rugsėjo 30 dieną artimieji iš jo gavo pasveikinimo žinutę, tačiau nuo tos dienos su Aivaru nepavyksta susisiekti.

Nuo gegužės darbininkai iš Rytų Europos gali laisvai įsidarbinti gretimojoje Vokietijoje. Kitaip nei tikėtasi, Vokietijos darbo rinkos jie neužplūdo. Dauguma lenkų į legalų darbą gretimoje šalyje žvelgia nepatikliai – patys vokiečiai šiandien kenčia nuo alinamų darbo sąlygų ir už jį mokamų skurdžių algų.

Vokietijos darbo rinkai tapus atvira, nemažai lietuvaičių ėmė dairytis galimybės ten padirbėti. Nors dėl kartkartėmis žiniasklaidoje nuskambančių istorijų apie sukčius darbdavius ar į užsienį išvežamas merginas, ne visada darbas svečioje šalyje atrodo patikimas, tačiau dažniausiai viliojantis dėl geresnio atlygio.

Ankščiau pigia darbo jėga kaimyninę Vokietiją aprūpindavusi Lenkija dabar pati tapo prieglobsčiu bedarbiams vokiečiams. Tūkstančiai Rytų Vokietijos gyventojų dabar vyksta į Vakarų Lenkiją, bandydami pabėgti nuo regioną apėmusio nuosmukio, rašo britų „Telegraph“. Dabar šiaurės vakarų Ščecino miestą supančiame regione užregistruota 2,5 tūkst. dirbančių vokiečių, tačiau pareigūnai įsitikinę, kad šis skaičius gerokai didesnis, mat žmonės dirba ir nelegaliai.