danielis friedas

Šių metų sausį, netrukus po to kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu, pradėjo skambėti iškart keli Senato darbiniai telefonai. JAV Senato darbuotojams buvo pranešta, kad Baltieji Rūmai ruošia prezidento įsaką dėl kai kurių sankcijų, 2014-aisiais įvestų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, atšaukimo. „Mes buvome pasibaisėję.

Donaldas Trumpas planavo panaikinti sankcijas Rusijai dar pirmosiomis savo prezidentavimo dienomis, praneša „Yahoo News“, remiantis savo šaltiniais, o šią informaciją patvirtino JAV sankcijų koordinatorius, diplomatas Danielis Friedas.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas Donaldo Trumpo patarėjo komentarą dėl „sankcijomis tik suvienytų rusų, kurie galėtų valgyti sniegą, kad išgyventų“, pažymėjo, kad ekonominiai apribojimai (Rusijai) gali turėti atvirkštinį efektą. Jo teigimu, tokios metaforos („rusai pasirengę valgyti sniegą, kad išgyventų“), „tikriausiai, galima su tuo sutikti“, praneša lenta.ru.  „Nors aš patikslinčiau, – vėliau pridūrė jis.

JAV uždarys Gvantanamo kalėjimą iki prezidento Baracko Obamos kadencijos pabaigos, teigia specialus JAV pasiuntinys, atsakingas už kalėjimo uždarymą, Danas Friedas. Jis pripažino, kad Vašingtonas nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimo uždaryti kalėjimą per metus, tačiau teisinosi, kad JAV bent jau padarė pažangą.

Čekija nenori priimti Gvantanamo kalinių, po susitikimo su Prahoje viešinčiu Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi pareiškė Čekijos vadovas Vaclavas Klausas. "Čekijos vyriausybės ir mano nuomone, mes nenorime Čekijos Respublikoje tokių kalinių", - atsakydamas į žurnalistų klausimus ketvirtadienį sakė V.Klausas. Lietuva vasario 5 dieną gavo prašymą priimti du sulaikytuosius Gvantanamo kalinius. Nepatvirtintomis žiniomis, minėti asmenys - uzbekų tautybės.

Prieš keletą savaičių, remdamasis žmogaus teisių gynimo organizacijos Human Rights Watch (HRW) metine atskaita, rašiau apie situaciją su žmogaus teisėmis Rusijoje. Tęsiant pradėtą temą vertėtų pažvelgti į šios srities situaciją kitose šalyse. Ukraina ir Gruzija pastaraisiais metais užima ypatingą vietą politiniame posovietinės erdvės diskurse. Jos deklaruoja siekį žengti Baltijos šalių keliu ir įstoti į Europos sąjungą ir NATO.

NATO per kelerius ateinančius metus veikiausiai nepasiūlys Ukrainai ir Gruzijai galimybės prisijungti prie aljanso, pareiškė JAV valstybės sekretorės padėjėjas Danielis Friedas. George'o W. Busho administracija rėmė siekį, kad Ukrainai ir Gruzijai būtų suteiktas bent jau narystės veiksmų planas, kuris yra pirmas žingsnis siekiant narystės NATO. Tačiau kai kurių Europos valstybių opozicija, dar sustiprėjusi po rugpjūčio mėnesį Gruzijoje vykusio karo, neleido to padaryti.

Jungtinės Valstijos penktadienį suabejojo greitu santykių normalizavimu tarp NATO ir Rusijos po Gruzijos karo, nors Europos Sąjunga ir rengiasi atnaujinti su Maskva derybas dėl partnerystės, bei pareiškė susirūpinimą tuo, kad Rusija savo energijos išteklius panaudoja savo kaimynėms spausti. Šiaurės Atlanto aljansas, vienijantis 26 valstybes, susilpnino bendradarbiavimą su Rusija, rugpjūtį kilus konfliktui dėl atskilusios Gruzijos srities – Pietų Osetijos.

Naujasis JAV prezidentas ir toliau laikysis dabartinės politikos Baltijos šalių ir Rusijos atžvilgiu, pareiškė antradienį JAV valstybės sekretorės padėjėjas Danielis Friedas (Danielis Fridas). „Aš pažįstu juos, jiedu – rimti žmonės, ir jūsų šalis gali jaustis apsaugota, nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų“, – sakė jis BNS korespondentui iš Estijos.