dailė

Įsibėgėjus mokslo metams tiek tėveliams, tiek patiems vaikams itin aktuali tampa popamokinė veikla. Vis dėlto kylančios kainos būrelių neaplenkė – užsiėmimai pabrango 20–30 proc., kai kurie ir daugiau. Anot pašnekovų, po karantino bandoma atgaivinti veiklas ir pritraukti daugiau vaikų, todėl atsirado nemažai naujovių, pastebimos naujos tendencijos. Yra vaikų, kurie renkasi „Anime“ ar „Superherojų“ būrelius, gilina matematikos ar anglų kalbos įgūdžius.

Lietuvoje dalis pardavinėjimų garsių lietuvių dailininkų parašais padabintų paveikslų gali būti klastotės ir falsifikatai. Įtartinų, tūkstančius eurų kainuojančių darbų galima aptikti ne tik aukcionuose, bet ir tiesiog populiariuose skelbimų portaluose. Kopijuojamų autorių sąraše ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus dažnai sulaukia įvairiausių pasiūlymų patvirtinti ar įsigyti žymaus menininko kūrinių, tačiau dalis jų būna netikri.

Savamokslės menininkės iš Tauragės darbai stebina visą miestą. Moteris lankosi dėvėtų drabužių parduotuvėse, kur nusiperka senus apdarus ir studijoje juos paverčia paveikslais. Taip juostuota suknelė tapo viliokės moters užuolaidomis, striukės kišenės – nuotraukų albumais.  Tauragiškė Sigita nėra baigusi jokių su menu susijusių mokslų, tačiau turi įgimtą talentą. Ne kartą išskirtine technika tapytais paveikslais nustebinusi moteris sugalvojo naują idėją.

Lietuvos viešos vietos tampa vis labiau meniškos – štai oro uostas, Birštono poilsio centras praeivių akį traukia detaliomis, spalvotomis iliustracijomis. Vilniaus oro uostą savo kūryba papuošusi Indrė Vaiciukaitė sako, kad piešiniais nori sustabdyti visus skubančius ir paskatinti juos kaskart atrasti kažką naujo.   Indrės Vaiciukaitės (29) iliustracijomis jau papuoštos Vilniaus oro uosto, Birštono SPA, sostinės kavinių sienos bei dar daug kitų erdvių.

Dailininkės Gustinos Gedvilaitės piešiniai juos pamačiusiems atima žadą. Ir ne veltui – realistiški Gustinos piešiniai ištisas dienas tobulinami paprasčiausiu pieštuku. Piešimu ir menine veikla Gustina domisi nuo pat mažų dienų. Merginai tėvai pasakojo, kad ji, būdama dar visai maža, namų sienas išmargindavo flomasteriais, o ant veidrodžių mamos lūpų dažais piešdavo gėlytes. Gustina juokiasi, kad tėvų tokia kūryba tikrai nedžiugindavo.

Nauji Norvegijos nacionalinio muziejaus skenavimai patvirtino, kad paslėptą žinutę Edvardo Muncho „Klyksme“ ten paliko pats menininkas. 1893 metais sukurtas klykiančio žmogaus paveikslas, kurio originalus pavadinimas – „Der Schrei der Natur“ („Gamtos klyksmas“), tapo vienu žinomiausių kūrinių pasaulyje. E. Munchą įkvėpimas aplankė vaikščiojant. Menininkas danguje matė ryškias raudonas šviesas, kurias galimai sukėlė Krakatoa išsiveržimas. „Vaikščiojau kartu su dviem draugais.

Rugsėjį moksleiviai kartu su tėvais renkasi būrelius. Šių įvairovė – didžiulė, kainos irgi. Už vieną būrelį gali tekti pakloti iki 150 eurų ar daugiau. Dar nemažai iššūkių kelia vaikų saugumas, tad svarstoma ir nuotolinių užsiėmimų alternatyva. Būrelių paieškos platformos vaikubureliai.lt vadovas Daugardas Gintaras Rimša teigė, kad registracijos ir atrankos į būrelius jau prasidėjo.

Sakoma, paversk savo pomėgį darbu ir tau niekada nereikės dirbti. Iš Kėdainių kilusi, šiuo metu Kaune gyvenanti vos 21 metų Laura Grybauskaitė dar žingsniuoja iki to, kad jos hobis virstų pragyvenimo šaltiniu, ir svajoja apie savo tapybos studiją, tačiau daro tai užtikrintai ir sėkmingai. Pasirinkusi dirbti su aliejiniais dažais mergina kuria nuostabaus grožio paveikslus, kurie jau skinasi kelią į kitų žmonių namus.

Eglė Marcinkevičienė – lietuvių gestų kalbos mokytoja, Vilniaus kurčiųjų šaškių-šachmatų klubo „Rikis“ vadovė, Tarptautinio kurčiųjų šachmatų kongreso protokolo sekretorė, daugelio kurčiųjų ir girdinčiųjų šachmatų turnyrų prizininkė. Klausos netekusi ankstyvoje vaikystėje Eglė visada stengėsi išmokti ir nuveikti daugiau negu jos bendraamžiai.  Vaikystėje Eglė dažnai sirgdavo plaučių uždegimu, mergaitę gydė stipriais antibiotikais, kurie paveikė klausos nervus.