dabartinė vyriausybė

 Vyriausybė niekaip nesugalvoja, ką daryti su Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu, jau kainavusiu šimtus milijonų litų. Aplink jau statomos ir planuojamos statyti naujos jėgainės. Po paskutinių Seimo rinkimų ir kartu su jais vykusio patariamojo referendumo, kuriame dauguma balsavusiųjų pasisakė prieš atominę energetiką, Lietuvos valdžia lūkuriuoja ir nurodo vis naujas datas, kada apsispręs – tęsti ar ne praėjusios Vyriausybės pradėtą branduolinį projektą.

Dabartinė Vyriausybė, priešingai negu elgėsi kitų Europos valstybių vadovai, finansiniu sunkmečiu nepagrįstai kėlė mokesčius ir iki šiol nepradėjo ekonomikos gaivinimo programų. Dėl to biudžeto įplaukų lygis krito beveik perpus ir susidarė milžiniškas biudžeto deficitas, jau viršijantis 10 proc.

Jau praėjo Vyriausybės darbo metai, o jos programa iki šiol nevykdoma. Mokesčiai daug didesni, nei ministrai žadėjo, algos daug mažesnės, korupcija ir biurokratizmas nesuvaldytas. Matydama, kad pažadų tesėti nepavyks, Vyriausybė svarbiausius reikalus atideda. Pažadas: be mašinų! Perskaičius Vyriausybės programą, pernai patvirtintą Seimo, atrodo, kad Lietuvoje - tikras rojus. Tiksliau, būtų rojus, jei tai, kas įrašyta į šį dokumentą, būtų išpildyta. Deja, viskas taip toli nuo realybės.

Piniginės pagalbos iš Vyriausybės prašantys padegėliai ar kiti bėdų prispausti gyventojai vilties teikiančio atsakymo nesulaukia. Rezervas, skirtas nelaimių padariniams kompensuoti ir kitiems nenumatytiems sunkumams įveikti, nejudinamas. Netikėtai atsiradusioms išlaidoms padengti skirtą Vyriausybės rezervo fondą šiemet pasiekė gerokai mažiau pinigų nei ankstesniais metais. 2008-ųjų gruodį tvirtinant valstybės biudžetą šiam reikalui vietoj įprastų 40 mln. litų buvo numatyta skirti 30 mln. litų.

Didžiausia valdančioji partija - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) - dar nėra apsisprendusi, ką rems per prezidento rinkimus. Kai kurie šios partijos skyriai kandidatais norėtų matyti Vytautą Landsbergį arba Laimą Andrikienę. Pastaroji neseniai savo kandidatavimą atšaukė V.Landsbergio naudai. Daugelis konservatorių-krikdemų, tarp jų ir partijos pirmininkas Andrius Kubilius, mieliau paremtų eurokomisarę Dalią Grybauskaitę.

Filmo „Žalgiris - geležies diena“ nebus, jei per šiuos ir kitus metus kūrėjai iš valstybės biudžeto negaus planuotų 12 mln. litų, teigia filmo prodiuseris Arūnas Stoškus. „Viskas nuo biudžeto priklauso. (...) Jeigu bus skiriamas finansavimas, tai ir bus filmas“, - BNS sakė A.Stoškus. Filmui „Žalgiris - Geležies diena“ praėjusi Vyriausybė buvo numačiusi 12 mln. litų, iš kurių 9 mln. litų turėjo būti skirti 2009-aisiais.

Prasidėjus potvyniui Nemuno deltoje nuo stichijos labiausiai nukentėtų Rusnė ir jos gyventojai. Tačiau miestelio žmones skriaudžia ne tik gamta, bet ir pažadų netesinti Vyriausybė. Pagal 2006 metų Gedimino Kirkilo ministrų kabineto patvirtintą „Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007-2015 metų programą“ dar pernai Rusnėje turėjo būti įsteigta priešgaisrinė tarnyba. Jau aišku, kad to nebus padaryta ir šiemet.

Praėjusią savaitę paskelbtoje 2008 m. pagrindinių mokslo, technologijų ir konkurencingumo rodiklių ataskaitoje pirmą kartą apžvelgta, kokia pažanga padaryta 2000–2006 m. ES investuojant į mokslinius tyrimus ir kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę. Ataskaitos duomenimis, Europoje dirbančių mokslininkų skaičius didėja, o sąlygos užsienio mokslininkams ir privačioms JAV investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP) ES tampa vis palankesnės.

Lietuvos kaime pastaraisiais metais nesugebėta susieti spartaus ekonomikos augimo su socialinės atskirties, skurdo mažinimu, užimtumo didinimu, alternatyvių paslaugų ir verslo skatinimu. Kas laukia kaimo krizės metais? Dabartinė Vyriausybė žada siekti, kad kaime prioritetas būtų teikiamas vidutinių, šeimos pagrindu veikiančių ūkių plėtrai.