dabar rusija

Kuomet Vladimiras Putinas buvo paskirtas prezidento B. Jelcino teisių perėmėju, iš jo laukė dviejų dalykų: stabilumo ir materialinės gerovės šalies gyventojams, o taip pat Rusijso statuso pasaulyje atstatymo, suomių „Yle“ rašo Janne Riiheläinenas. Energijos resursų eksporto augimas augančių naftos kainų sąlygomis leido valstybei išsikapstyti iš ekonominės prarajos, susiformavusios iškart po Sovietų Sąjungos.

Lietuvoje daug kalbama ir diskutuojama apie Maskvos įsivaizduojamą rusų pasaulį ir tai, kaip ši ideologija veikia geopolitinius procesus. Ne išimtis ir turkų numušto Rusijos naikintuvo Sirijoje atvejis. Lietuvoje buvo komentuojami tik Rusijos veiksmai, priežastys ir pasekmės, visai mažai skiriant dėmesio Turkijos pozicijai. Atidžiau žvilgtelėjus į Ankaros vykdomą politiką, matyti, kad konfliktas tarp Maskvos ir Ankaros rusena seniai.

Vladimiras Putinas turi planą dėl Sirijos. Mes – ne. Taigi, turėtume jam padėti arba pasitraukti iš kelio. Trumpai tariant, tokia yra besiklostanti daugelio Vakarų užsienio politikos mąstytojų pozicija. Aiškiausiai ją išdėstė mano draugė Rachel Polonsky (Reičel Polonski) straipsnyje, kurį neseniai paskelbė Britanijos žurnalas „Prospect“. Neabejotinai teisinga, kad Vakarų šalių politika pakrikusi.

Nauja dujotiekio „Nord Stream“ trasa, kurią ketina tiesti Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, yra nereikalinga Europos Sąjungai (ES) ir padarys didelės žalos Ukrainai, sako Lietuvos diplomatijos vadovas. „Pirmiausia jis visiškai yra nereikalingas Europos Sąjungai. Dabar Rusija teikia trimis būdais - tai „Nord Stream“, kanalas, kuris eina pro Baltarusiją - Jamalas-Europa - ir vadinamas Ukrainos tranzitinis dujotiekis.

 Rusijos veiksmai prieš Ukrainą pažeidė Helsinkio baigiamąjį aktą ir Budapešto memorandumą, pagal kuriuos Ukraina atsisakė branduolinio ginklo mainais į jos suverenumo ir teritorinio vientisumo garantijas, pareiškė Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos atstovas rumunas Ioanas Mircea Pascu (Joanas Mirča Paškus). Rusija nuolat reiškė nerimą dėl NATO plėtros.

Po Ukrainos vadovybės atsisakymo pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos susitarimą su Europos Sąjunga, Ukrainoje kilo smarkūs protestai. Nors pritariu didesniosios dalies Ukrainos reikalavimui siekti europinio kurso ir pilietiškiems šimtų tūkstančių jaunų ukrainiečių taikiems veiksmams, tačiau vertindamas Vilniuje vykusio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo rezultatus padėties nedramatizuoju.

Centrinė Azija (CA) yra geostrategiškai (taip pat ir geoekonomiškai) svarbus regionas, kuriame susikerta kelių globaliai reikšmingų tarptautinės politikos „žaidėjų“, tokių kaip Rusija, Kinija ir Vakarai (JAV bei ES), interesai.

Po vadinamojo Rugpjūčio karo tarp Gruzijos ir Rusijos lieka taip ir neatsakyti klausimai – kas kaltas dėl šio karo, kam jis buvo naudingas ir kokia bus konflikto Kaukaze tolimesnė raida. Rusija ir Gruzija iki šiol rodo pirštais viena į kitą ir bando tarptautinei bendruomenei įrodyti, kad būtent kaimyninė šalis pirmoji pradėjo karo veiksmus.

Alternatyvių energijos tiekimo šaltinių ieškanti Europos Sąjunga džiūgauja, kad pavyko susitarti su Turkija dėl tranzito sąlygų būsimu "Nabucco" dujotiekiu. Tačiau kas tieks dujas? Šiuo požiūriu svarbios Vidurio Azijos valstybės politinės paramos nepademonstravo. Nors Europos Sąjunga (ES) praėjusią savaitę pasirašė deklaraciją, kuria susitarta paspartinti "Nabucco" dujotiekio tiesimą, šalys tiekėjos prie jos neprisidėjo.