dabar aker brygės

Niekada nemokėjome elgtis su jūra. Per amžius gyvenę ant Baltijos kranto, kažkodėl taip ir likome gintaro rankiotojų tauta, užuot ėję į jūrą ir radę ten naudą, šlovę, galų gale romantiką. Net Vytautas Didysis be didelės graužaties perleido Klaipėdą ir Nemuno žiotis kryžiuočiams mainais už strategiškai, jo manymu, svarbesnes Užnemunės jotvingių girias. Nenuostabu, kad ir Klaipėda, dažniau jūrlapiuose randama prūsišku Memelio vardu, per šimtmečius augo ir formavosi kaip miestas našlaitis.