d. serapinas

Planuojantys šeimos pagausėjimą jau ne kartą turbūt girdėjo, kad gydytojai abiems tėveliams rekomenduoja bent 3 mėnesius iki pastojimo vengti žalingų veiksnių, pakoreguoti savo mitybą ir fizinį aktyvumą. Vieną metų ketvirtį šeima gali gyventi tokiu ritmu, bet vėliau būsimos mamos kalendorių pripildo daugybė naujų užduočių, veiklų ir sveikatos patikrų. Gydytojo genetiko dr.

Istorine vadinama sutartis tarp Kanados ir Europos Sąjungos (ES) susilaukė ne tik džiūgaujančių šūksnių, bet ir skeptikų verdikto. Nors Lietuvos ekonomistai pabrėžė, kad tai dar viena galimybė persiorientuoti šalies eksportuotojams, dalis Europos teisės profesorių paskelbė pareiškimą, kad ne tik iškyla grėsmė vietiniams gamintojams, bet ir pačiai valstybei – būti paduotai į teismą.

Sparčiai tobulėjant moksliniams tyrimams ir gerėjant jų tikslumui, nėščiosios dar prieš gimdymą turi galimybę sužinoti daugybę aktualios informacijos apie vaikelio sveikatą ir atitinkamai pasiruošti jo gimimui. Vis dėlto prenataliniai nėščiųjų tyrimai nėra vienareikšmiai dėl vieno svarbaus dalyko – rizikos nėščiajai ir vaisiui. Ar egzistuoja „saugus“ kelias, norint maksimaliai įvertinti vaisiaus būklę, ir ką rinkdamasi tyrimus turi žinoti kiekviena nėščioji, pasakoja gydytojas genetikas doc. dr.

Gydytojų teigimu, genetinių sutrikimų atvejų kasmet daugėja tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Pasak gydytojo genetiko, profesoriaus Danieliaus Serapino, vienas didžiausių veiksnių, lemiančių tokį patologijų proveržį, yra besilaukiančių moterų amžius. Per du dešimtmečius kai kuriose Europos šalyse vyresnių nei 35 metai besilaukiančiųjų skaičius nuo 10 proc. šoktelėjo iki 30 proc.

Siekiama, kad galiojanti tvarka, kai yra sudaromos sąlygos nutraukti nėštumą iki 12 savaitės, būtų pakeista. Tačiau keisti būtina ne tik įstatymus, bet ir žmonių mąstymą bei atsakomybę.

Seime įsisiūbuojant Pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo įstatymo projekto svarstymui, maždaug 50 tūkstančių Lietuvos šeimų sustiprėjo viltis sulaukti gandrų ir pagaliau sūpuoti savo kūdikį. Dar daugiau. Pavyko išjudinti ir apmokėjimo už brangiai kainuojančias procedūras klausimą. Po gegužės viduryje vykusio  įstatymų projektų svarstymo Seimo Sveikatos komitete parlamentarė Agnė Zuokienė džiaugėsi, jog  pritarta, kad dirbtinio apvaisinimo procedūras apmokėtų valstybė.