cža

Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovui apsilankius Maskvoje, kilo įvairių svarstymų ir teorijų, apie ką kalbėjosi JAV ir Rusijos atstovai. Viešojoje erdvėje pasirodė užuominų, neva CŽA perspėjo rusus nepulti Baltijos šalių. Už Maskvos ribų – kiti įvykiai. Lietuvoje numuštas dronas, o Ukrainoje intesyviai apšaudomi ne tik mažesni miestai, bet ir sostinė Kyjivas.

JAV Centrines žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe’as šios savaitės pradžioje per iš anksto neskelbtą vizitą Maskvoje pasiūlė surengti trišalį JAV prezidento Donaldo Trumpo, Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą. VIsgi, kaip skelbia užsienio žiniasklaida, V. Putinas iš pradžių buvo pasirengęs susitikti su CŽA vadovu, tačiau vėliau persigalvojo.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas iš pradžių buvo pasirengęs susitikti su JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovu Johnu Ratcliffe jo vizito Maskvoje metu, skelbia „Agetstvo“. Anot portalo, V. Putinas netgi atlaisvino savo kalendorių galimoms deryboms. „Tačiau, kai prezidentui tapo žinomas amerikiečio atgabento pranešimo turinys, susitikimas buvo pripažintas netinkamu“, – rašoma tekste. Apie tai portalui pasakojo Kremliui artimas šaltinis. Šių teiginių patikrinti nėra galimybės.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sąjungininkai buvo informuoti apie praėjusią savaitę vykusio JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus vizito Maskvoje turinį. Vis tik, pasak šalies vadovo, Jungtinių Valstijų prašymu jo atskleisti negalima.  „Sąjungininkai informuoja mus visus apie tai, koks buvo pokalbio turinys.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako turįs informacijos apie praėjusią savaitę vykusio JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus vizito Maskvoje turinį. Vis tik ministras teigia negalintis jo atskleisti ir pabrėžė – svarbu, kad Jungtinės Valstijos perdavė žinią Rusijai.  „Informaciją mes turime. Ji tikrai nėra viešo naudojimo ir nepykite, aš jos tikrai neatskleidinėsiu. Mačiau daug įvairių variantų spaudoje.

JAV Centrines žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe’as šios savaitės pradžioje per iš anksto neskelbtą vizitą Maskvoje pasiūlė surengti trišalį JAV prezidento Donaldo Trumpo, Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą, šeštadienį pranešė „Axios“, remdamasi dviem šaltiniais. Pasiūlymu esą siekta atgaivinti JAV tarpininkaujamas derybas, kurių tikslas – užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą.

Lietuvos ir užsienio žiniasklaidą sudrebino naujienos apie JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe vizitą Maskvoje. Viešojoje erdvėje sklando skirtingos versijos, kas buvo aptarta susitikimo metu. Geopolitikos ekspertai informaciją vertina atsargiai, o institucijos kalba, kad jei signalas apie Baltijos šalis buvo perduotas, svarbiausia stebėti Rusijos reakciją.

Trečiadienio svarstymai, kad Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybos vadas Maskvoje bandė atkalbėti Kremlių nuo išpuolio prieš NATO ar Baltijos šalis, panašu, kad buvo teisingi. Būtent tai skelbia tiek JAV, tiek ir Europos žiniasklaida, turinti šaltinių Vašingtone. Savo ruožtu Latvija ruošiasi rytinėje šalies dalyje įvesti nepaprastąją padėtį.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus neskelbtas vizitas Maskvoje siunčia žinią Kremliui, kad JAV rūpi Europa ir Ukraina, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. „Taip, daug informacijos jau pateikta viešai. (...) Manau, kad neabejotinai patvirtintina žinia šio vizito yra tokia, kad mūsų strateginiai partneriai už Atlanto siunčia aiškią žinutę Maskvai, Rusijai, kad jie stebi, jie mato ir jiems rūpi.

Kremlius ketvirtadienį atmetė žiniasklaidos spėliones apie šią savaitę įvykusį retą Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus vizitą Maskvoje, pasirodžius pranešimams, kad JAV žvalgybos vadovas Johnas Ratcliffe'as įspėjo Rusiją nesiimti atakų prieš NATO. „Šiuo metu publikuojama daug tokių gąsdinančių istorijų.

Žiniasklaidos šaltinių duomenimis, vizito Maskvoje metu JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as perspėjo Rusijos pareigūnus neeskaluoti konflikto su NATO. Pranešime minimos ir Baltijos šalys. Lietuvos institucijos kalba, kad kol kas nėra tvirtų duomenų, kad Rusijai buvo perduotas signalas dėl galimo puolimo prieš Baltijos šalis, tačiau jei toks buvo, svarbiausia stebėti jos reakciją.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas patvirtino, kad susitiko su JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovu Johnu Ratcliffe, skelbia TASS. „Susitikimas įvyko, čia nėra nieko neįprasto“, – cituojamas jis. „Specialiųjų tarnybų veiklos praktikoje vadovų susitikimai – tiek asmeniniai, tiek vykstantys internetu – yra mūsų darbo dalis.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus vizitą į Maskvą vadina naudingu Lietuvai, akcentuoja, jog pavojus šaliai nėra išaugęs. „Manau, kad Lietuvai šis vizitas yra, nepaslėpsiu to žodžio, naudingas tam tikra prasme. Nes pastaruoju metu girdime apie tai, kad gali būti pasikėsinta į svarbius infrastruktūros objektus, ir ta reali grėsmė yra“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė parlamentaras.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad kol kas nėra tvirtų duomenų, jog per CŽA vadovo vizitą į Maskvą Rusijai buvo perduotas signalas dėl galimo puolimo prieš Baltijos šalis, o jei toks buvo, svarbiausia stebėti jos reakciją. „Kažkokių tvirtų duomenų, kad buvo būtent toks signalas nusiųstas į Maskvą, mes neturime.

Jungtinėms Valstijoms iš anksto informavus Lietuvą apie Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitą Maskvoje, politologas Tomas Janeliūnas sako, kad tai gali būti susiję su siekiu nuraminti Baltijos šalis ir perspėti Rusiją dėl galimų veiksmų prieš NATO rytinio flango valstybes. „Jų informavimas apie vizitą taip pat šiek tiek atskleidžia galimą jo tikslą. Matyt, jis yra susijęs su NATO rytinio flango valstybėmis ir tam tikru perspėjimu.

Mįslingas amerikos žvalgybos vado Johno Ratcliffe'o vizitas Maskvoje sukėlė daugybę klausimų ir spėlionių. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva buvo informuota apie tai, kad Amerikos žvalgybos vadas skrenda į Maskvą. O kitą savaitę turėtume sulaukti ir daugiau žinių – su kuo ir apie ką Rusijoje kalbėjosi Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius. O kol kas visi tik spėlioja, koks galėjo būti šio reto ir iškalbingo vizito tikslas.

Amerikos žvalgybos vadovas Maskvoje išbuvo kelias valandas ir jo vizitas siejamas ne tik su galimais perspėjimais Rusijai nedrįsti testuoti NATO ryžtą. Esą CŽA vadas galėjo perspėti Maskvą apie planuojamas Ukrainos operacijas su Amerikos pagalba, kurios pakirstų Rusijos strateginį potencialą arba prašė nutraukti paramą Iranui. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe’as antradienį netikėtai atvyko į Maskvą, kur, kaip skelbia JAV žiniasklaida, susitiko su Rusijos pareigūnais. Nei Vašingtonas, nei Maskva kol kas neatskleidžia, kas tiksliai vyko už uždarų durų, todėl vos kelių valandų vizitas jau sukėlė nemažai klausimų – nuo galimų pokalbių dėl karo Ukrainoje iki bandymų perduoti Kremliui tam tikrą perspėjimą.

JAV pareigūnai patvirtino „RFE/RL“, kad rugpjūčio 25 d. JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe lankėsi Maskvoje. Vizitas įvyko tuo metu, kai Vašingtono pastangos užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą yra strigusios, o įtampa dėl Maskvos santykių su Iranu stiprėja. Iš pradžių jo vizito tikslas buvo neaiškus. „Wall Street Journal“ praneša, kad JAV turi žvalgybos informaciją, rodančią, jog Rusija ruošiasi galimai karinei mobilizacijai ir planuoja išbandyti NATO ryžtą.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nesusitiko su Maskvoje besilankiusiu JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovu Johnu Ratcliffe, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Susitikimo su prezidentu nebuvo“, – taip atsakė jis į RTVI klausimą, rašo „Ria Novosti“. Aiškėja, kodėl CŽA vadovas apsilankė Maskvoje Aiškėja daugiau detalių apie (CŽA) vadovo J. Ratcliffe vizitą Maskvoje.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasirašė tris slaptus dekretus tą pačią dieną, kai į Maskvą atvyko Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe, skelbia „Moscow Times“. Portalas, remdamasis teisės informacijos portalo duomenimis, rašo, kad rugpjūčio 25 d. V. Putinas pasirašė tris viešai paskelbtus dekretus – Nr. 608, 609 ir 610. Du iš jų susiję su Rusijos ambasadoriaus Irake pakeitimu, o dar vienas – keičia neįgaliųjų ir veteranų reikalų komisijų sudėtį.

Aiškėja daugiau detalių apie JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo Johno Ratcliffe vizitą Maskvoje. Detales skelbia „Wall Street Journal“. Minėtas leidinys praneša, kad JAV turi žvalgybos informaciją, rodančią, jog Rusija ruošiasi galimai karinei mobilizacijai Ukrainoje ir planuoja išbandyti NATO ryžtą. Analitikai mano, kad J. Ratcliffe galėjo susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu ir perduoti įspėjimą.

Žvalgybos kontrolierių įstaiga sako neplanuojanti tyrimo dėl prieš du dešimtmečius Lietuvoje galbūt veikusio Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimo, bet žada inicijuoti tarpinstitucinį dialogą. „Žvalgybos kontrolieriai vertina, kad šiuo metu nėra paaiškėjusių naujų reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jiems inicijuoti tyrimą“, – BNS pateiktame komentare nurodė Žvalgybos kontrolierių įstaigos vyresnysis patarėjas Justas Gaidys.

Atsinaujinus diskusijoms dėl galimai šalyje veikusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimo, valdančiųjų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius mano, jog dėl to turėtų būti atliktas naujas tyrimas. Anot europarlamentaro, dėl jo apimties tiek opozicija, tiek valdantieji turėtų sutarti bendrai.  „Aš manau, kad tyrimo reikėtų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad būtina ištirti įtarimus dėl esą iš JAV gautų pinigų už Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) sulaikymo centro įkūrimą šalyje. „Tai, kas pasigirsta kaip didelis klausimas dėl tų milijonų, kurie užtušuoti, manau, kad tai Lietuvos garbės reikalas atsakyti į šitą klausimą. Mes neturime teisės jo palikti uždengto“, – interviu žurnalistikos kanalui „Redakcija“ sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Tęsiant ikiteisminį tyrimą dėl prieš du dešimtmečius Lietuvoje galbūt veikusio Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimo, prokuratūra sako negavusi reikšmingų duomenų iš JAV ir kitų partnerių, kuriems siuntė teisinės pagalbos prašymus. „Tyrimas tęsiamas. Įtarimai niekam nėra pareikšti“, – BNS trečiadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) pradėjo baudžiamąjį tyrimą prieš buvusį direktorių Jamesą Comey ir buvusį Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovą Johną Brennaną – du žymius prezidento Donaldo Trumpo kritikus, pranešė JAV žiniasklaida.  „Fox News Digital“ pranešė, kad tyrimas vyksta dėl „galimų nusikaltimų“, susijusių su tyrimu dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. rinkimus, kuriuos laimėjo D. Trumpas. Abu buvę vadovai taip pat įtariami melavę Kongresui.

Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ vadovas trečiadienį padėkojo JAV Centrinės žvalgybos agentūrai (CŽA) už pagalbą vykdant bendras operacijas per neseniai vykusį 12 dienų trukusį karą su Iranu.

AV pilietis Josephas Tateris po beveik metus trukusio sulaikymo, įskaitant priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje, išvyko iš Rusijos, penktadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. 46 metų J. Tateris buvo sulaikytas 2024 metų rugpjūtį. Jis kaltinamas policininko užpuolimu per konfliktą su darbuotojais viename prabangiame Maskvos viešbutyje. Balandį Maskvos teismas sutiko, kad J. Tateris būtų priverstinai paguldytas į psichiatrijos ligoninę.

Kinija antradienį kaip atvirą politinę provokaciją pasmerkė JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) verbavimo reklamą, kurioje nusivylę kinų pareigūnai raginami pasidalyti valstybinėmis paslaptimis. „Jungtinės Valstijos ne tik piktai šmeižia ir užsipuola Kiniją, bet ir atvirai apgaudinėja kinų darbuotojus bei vilioja juos pasiduoti, net tiesiogiai taikosi į Kinijos vyriausybės pareigūnus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Praėjusios savaitės pabaigoje „Financial Times“ publikavo pirmą sykį istorijoje įvykusį bendrą CŽA ir Mi-6 agentūrų vadų Williamo Burnso ir Richardo Moore’o pokalbį. Jo metu amerikiečių ir britų žvalgybų vadovai perspėjo apie didžiausią grėsmę pasaulėtvarkai nuo pat Šaltojo karo laikų, kuriai sąlygas sudarė daugelis faktorių.

Lietuva neskundė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo dėl neteisėto Saudo Arabijos piliečio kalinimo, įtariama, slaptame JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime Antaviliuose. Tą padaryti buvo galima iki balandžio 16-osios, kai įsigaliojo Strasbūro teismo sprendimas. „Teisingumo ministerija nusprendė neskųsti EŽTT sprendimo byloje Al-Hawsawi prieš Lietuvą ir neprašyti EŽTT didžiosios kolegijos jo persvarstyti“, – BNS sakė teisingumo ministrės atstovas spaudai Paulius Žeimys.

Rusija šiuo metu turi pranašumą ore, kuris riboja Ukrainos galimybes pažengti į priekį fronto linijoje, penktadienį virtualiame NATO gynybos ministrų susitikime pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tuo metu „Financial Times“ rašo, kad ukrainiečių nuotaikos, įskaitant ir šalies vadovybės, pasikeitė.

Neseniai iš vizito į Ukrainą grįžęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas per klausymus Senate sakė, kad Ukraina atsidūrė kryžkelėje ir kad Kyjivo ateitis be Amerikos karinės pagalbos atrodo labai nepatraukli.  Posėdis buvo transliuojamas JAV Senato Specialiojo žvalgybos komiteto interneto svetainėje, rašo „Fokus“. Du scenarijai Ukrainai W. Burnsas apibūdino du tolesnės įvykių raidos scenarijus Ukrainai – su Vakarų pagalba ir be jos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ėmėsi trečios bylos prieš Lietuvą dėl esą šalyje veikusio amerikiečių Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimo ir ten įvykdytų žmogaus teisių pažeidimų, pranešė Lietuvos atstovas šiame teisme.

Lietuva neatmeta galimybės skųsti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo, kuriuo pripažinta, jog kalinant Saudo Arabijos pilietį, kaip įtariama, slaptame JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime Lietuvoje, buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija. „Teismas priėmė sprendimą ankstesnės bylos pagrindu – tada Lietuva prašė pakartotinai įvertinti prašymą ir jis buvo atmestas – gal ir šį kartą lauktų panašus scenarijus.

Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) antrą kartą pripažinus, kad Lietuvoje veikė slaptas amerikiečių kalėjimas, Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai abejoja, ar reikėtų dėl to atlikti naują parlamentinį tyrimą. „Pasitarsime, bet abejoju, ar verta. Norėčiau pasikalbėti su ankstesniais tyrėjais. Nesu tikras, ar naujas tyrimas turėtų pridėtinės vertės.

Lietuva vykdys Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl neteisėto Saudo Arabijos piliečio kalinimo ir sumokės jam priteistą sumą, teigia Teisingumo ministerija. EŽTT antradienį priteisė Mustafa al Hawsawiui 100 tūkst. eurų dėl neteisėto prieš du dešimtmečius vykusio kalinimo, įtariama, slaptame JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime Lietuvoje.

JAV ir Izraelio žvalgybos vadovai atvyko į Kataro sostinę aptarti tolesnių veiksmų dėl Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ paliaubų Gazos Ruože, antradienį pranešė apie jų vizitą informuotas šaltinis. Anot šaltinio, Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) ir Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ vadovai turėtų susitikti su Kataro premjeru Tamimu bin Hamadu Al Thani. Susitikime taip pat dalyvaus Egipto pareigūnai, pridūrė jis.

JAV karinio tribunulo Gvantanamo įlankoje teisėjas nusprendė, kad Jemeno kalinys, kurį kankino JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) darbuotojai, negali būti teisiamas byloje, kurioje jam gresia mirties bausmė, pranešė JAV žiniasklaida. 51-erių Ramzi bin al Shibhas turėjo būti vienas iš penkių kaltinamųjų teismo procese, susijusiame su 2001 metų rugsėjo 11-osios „al Qaeda“ įvykdytais išpuoliais JAV miestuose, per kuriuos žuvo beveik 3 000 žmonių.

JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) viešai kreipėsi į rusus, kurie „pavargo būti melagiais“. Jungtinių Valstijų žvalgai ragina Rusijos Federacijos piliečius saugiais kanalais dalintis svarbia informacija. CŽA sukūrė naują reklaminę kampaniją, kurioje praneša apie saugius ir konfidencialius komunikacijos kanalus informantams iš Rusijos Federacijos.

JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas praėjusį mėnesį slapta vyko į Kiniją, tikėdamasis sustiprinti ryšius su Pekinu, labai atšalus dvišaliams santykiams, penktadienį pareiškė JAV pareigūnas. „Praėjusį mėnesį direktorius Burnsas nuvyko į Pekiną, kur susitiko su Kinijos kolegomis ir pabrėžė, kad svarbu palaikyti atvirą bendravimą žvalgybos kanalais“, – sakė pareigūnas, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) pirmadienį ėmėsi aktyviau įtikinėti rusus nutekinti savo valstybės paslaptis ir per platformą „Telegram“ paskelbė emocingą vaizdo įrašą, skirtą tiems, kas nusivylė padėtimi valdant prezidentui Vladimirui Putinui. Trumpame įraše vaizduojamas rusų biurokratas ir namie su vaiku sėdinti moteris, regis, nepatenkinti savo gyvenimu. Klausiama, ar apie tai jie svajojo.

JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir žvalgybos vadovais, kad informuotų juos apie savo įspėjimą Maskvai nenaudoti branduolinių ginklų, pranešė vienas JAV pareigūnas. W. Burnsas Kyjive lankėsi antradienį. Pirmadienį jis Ankaroje su Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovu Sergejumi Naryškinu kalbėjosi apie karą ir Maskvos grasinimus panaudoti taktinius branduolinius ginklus savo interesams ginti.

Dar užpernai pradėjęs Rusijos pilietybės dokumentų įforminimo procedūras buvęs JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) ir CŽA darbuotojas Edwardas Snowdenas sulaukė Rusijos prezidento V. Putino parašo. Nuo šiol jis oficialiai yra Rusijos pilietis. „Tai principinė Edwardo pozicija: gauti rusišką pasą pagal bendras taisykles, kaip numatyta Rusijos įstatymų dėl užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti RF pilietybę.

Įsiveržimas į Ukrainą nemaloniai nustebino daugybę Rusijos stebėtojų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai yra vertinamas kaip grubus, stiprus ir brutalus, tačiau kartu viską apskaičiuojantis ir atsargus lyderis. Todėl staigus ir neapgalvotas Ukrainos užpuolimas daug kam atrodė nebūdingas V. Putino asmenybei, „Foreign Policy“ rašo Williamas Taubmanas. Kai kurie ekspertai mano, kad V. Putiną smarkiai paveikė jo atsiribojimas nuo likusio pasaulio per Covid-19 pandemiją.

TV3 žurnalistai pateko į vietą, kur ieškota slapto Centrinės žvalgybos agentūros (ČŽA) kalėjimo Vilniaus pakraštyje. Jame daugybė amerikietiškų atributų ir kambarių be jokių langų. Ir nors Lietuva oficialiai neigia, kad jame galėjo būti kalinami Rugsėjo 11 išpuolių teroristai, Lietuvos Vyriausybė vienam teroristui jau pervedė 130 tūkst eurų kompensaciją. Netoli Vilniaus esantis slaptas saugumiečių pastatas išgarsėjo visame pasaulyje.

JAV Centrinė žvalgybos agentūra visada domėjosi nesusekamų arba sunkiai susekamų ginklų projektais. Todėl galbūt ne taip jau ir keista, kad vienas iš jų buvo žaibas. Slaptų ginklų projektai, žinoma, domina visas didžiąsias valstybes. Jei gali pašalinti žmogų ir padaryti taip, kad tai atrodytų kaip savižudybė, nelaimingas atsitikimas ar širdies smūgis, gali pasiekti išties daug. Ir tada galima apsimesti, kad tiesiog pasisekė – taikinį pražudė natūralus gamtos reiškinys.