coca cola plaza

Lapkričio pabaigoje startavęs paskutinės savaitės kino festivalis „Gala“ žiūrovams pernai parodė dvylika filmų, iš kurių kol kas didžiausio lankomumo sulaukė provokuojanti meksikiečių drama „Blogi įpročiai“ ir dokumentinis filmas „Lynchas“.Žiūrovų rinkimuose, kurie vyksta oficialiame festivalio tinklapyje, gruodžio mėnesio geriausiu filmu išrinkta argentiniečių komedija „Kelionė pas dieviškąjį Diego“. Nedaug šiam filmui nusileido Afganistane filmuota juosta „Buda sugriuvo iš gėdos“. Lapkričio mė...

Nors šiais metais futbolo kovos jau pasibaigė, paskutinės savaitės „Gala“ kino festivalis kviečia futbolo gerbėjus į kiną. Gruodžio 29, 31 ir sausio 2 dienomis kino centre „Coca Cola Plaza“ Vilniuje įvyks vieninteliai Argentinos filmo „Kelionė pas dieviškąjį Diego“ seansai.

Kiekvieno mėnesio paskutinę savaitę kino mylėtojus gerais filmais džiuginti pasiryžęs „Gala“ kino festivalis į „Coca Cola Plaza“ kino centrą gruodžio 28 – sausio 3 dienomis sugrįžta su septyniais originaliais filmais iš įvairių pasaulio šalių. Palydėti 2007-tuosius ir pasitikti naujuosius kino metus žiūrovai galės su filmais iš Irano, Vengrijos, Argentinos, Kanados, Kinijos, Airijos ir Rusijos.

Paskutinįjį rugsėjo savaitgalį, rugsėjo 28 - 30 dienomis Vilniaus Keistuolių teatras pradės savo dvidešimtąjį teatro sezoną. Ilgas kūrybinis Keistuolių kelias tiesėsi ir aukštyn kojom, ir geltonomis plytomis, retkarčiais nuklysdamas į Veroną, ar ten, kur sapnuoti draudžiama, tačiau dabar jis sustojo ties naujo dešimtmečio slenksčiu.

Po ilgos kovos su piktadariais ir asmeninio gyvenimo nesėkmėmis, Žmogus-voras arba Piteris Parkeris atrado pusiausvyrą tarp pareigos žmonijai ir atsidavimo savo mylimajai Merei Džein (akt. Kirsten Dunst). Tačiau tai tik tyla prieš audrą.

Po to, kai teko pamatyti tikrą šedevrą, – „Tykų gyvenimą“, pasakojantį apie dabartinės Kinijos konkretiką, tačiau vos keliais subtiliais pirštų prisilytėjimais perkeliantį visą pasakojimą į pačią universaliausią egzistencinę plotmę, kažkaip nelabai ir besinori vaikščioti į „Kino pavasarį ‘07“, daugiausiai siūlantį tokių filmų, kuriuos galima ir žiūrėti, ir nebūtinai. Atėjo metas, kai išties puikus filmas pasaulyje pasidarė tokia pat retenybė, kaip žiemos šaltis Lietuvoje.

Mūsų kino teatrų (lygiai kaip ir televizijos) kasdienybėje vyrauja dviejų šalių kinas: aišku, amerikiečiai, ir komerciškiausi (nes ten pastatoma ir nestandartinių juostų) rusų filmai. Situacija primena kinematografinį McDonalds‘ą – maistas prastas, absoliučiai vienodas, bet vis tiek daugybė žmonių ten maitinasi. Užtat kai ateina „Kino pavasario“ metas, visi tikisi egzotiškų kitų šalių delikatesų, ir tas noras bent iš dalies būna patenkinamas.

Jeigu šie trumpoki pašnekėjimai laiku nepasieks skaitytojo-žiūrovo, patikėkit, kaltas bus ne autorius, o mūsų lietuviškųjų interneto serverių išdaigos. Tiesiog kaip kine apie diversijas... Šeštadienis Padrika dienelė, iš tų, apie kurias reklamininkai sako „visiems skoniams“, o žmonių kalba tai paprastai reiškia, kad nė vienam. Na, ne, taip žiauriai tai gal ir nėra... Vien primirštame 1994 metų trileryje „Demaskavimas“ (LNK, 22.55 val.

Neseniai vykusiame Berlyno kino festivalyje atkreipiau dėmesį į anksčiau nepasitaikydavusią detalę. Visų festivalinių salių bufetuose kybojo sieksninėmis raidėmis pateikta informacija: „Per festivalį neprekiaujame dribsniais!“. Bet ką aš čia... Juk kultūros sostinei nepridera iš kitų mokytis, tesimoko iš mūsų. Tokia neįpareigojančią rašinėlio pradžią lėmė ir nelabai įpareigojanti pirmoji taip laukiamo renginio diena.