chlorofilas

Tūkstančius metų naudojamos žolelės bei iš jų daromos arbatos gali puikiai praversti užklupus įvairioms ligoms, tad ne vienam tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. „Jau prieš 5 tūkstančius metų persų gydytojas, filosofas Avicena yra pasakęs, kad: „Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkština širdį, prabudina mintį ir išvaro tingumą“, –  apie nuo seno žinomą žolelių naudą pasakoja žolininkė Danutė Kunčienė.

Įspūdinga planktono jūra šalia Tailando krantų gąsdina vietos žvejus ir mokslininkus. Deguonį jūroje ėdančio planktono tiek daug, kad masiškai žūsta auginamos midijos ir austrės. Specialistai spėja, kad jūros augaliją ir gyvūniją dusinantis planktonas išsikerojo dėl klimato kaitos. Neįprastai žalia jūra tyvuliuoja rytinėje Tailando pakrantėje. Vanduo klampus, gleivėtas, atsiduoda žole ir negyva žuvimi. Ten rimtai įsikerojo planktonas.

Chlorofilas – tai žaliasis augalų pigmentas. Chlorofilas sugeria saulės šviesos energiją ir ją naudoja fotosintezei. 4-ajame XX amžiaus dešimtmetyje mokslininkai aptiko stulbinantį panašumą tarp chlorofilo molekulės ir hemoglobino (raudonieji kraujo kūneliai-eritrocitai ir juose esantis hemoglobinas perneša deguonį iš plaučių į visus kitus organizmo audinius). Dėka šios cheminės sudėties, chlorofilas yra itin naudingas visiems, kurie nori pastiprinti kraują, imunitetą, sveikatą.

Mokslininkai pamažu atskleidžia paslaptį, kodėl medžių lapai rudenį tampa raudoni ar geltoni. Šios spalvos ne tik vilioja akį. Jos reprezentuoja medžių pastangas daryti viską, kas įmanoma, kad tik išgyventų, rašo „Discovery News“. Pradėkime nuo žalio lapo. Visi mokykloje mokėmės, kad žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – žaliasis chlorofilas.