chipu conley

Aš žinojau, kad, jiems pasakius „ateik pokalbiui“, buvau jau žlugęs. Aš paklausiau: „Ar mes galime susitikti kavinėje?“. Ir sulaukiau atsakymo, „ne, ateik“. Mane atleido. Aš buvau pažemintas. Aš turėjau susirinkti daiktus ir nešdintis. Niekas nepasakė man iki. Aš neturėjau, ką veikti ir neturėjau jokių planų. Vyrukas, kuris mane atleido, jau miręs. Gyvenimas yra trumpas. Jaučiuosi lyg kiekvieną sykį, kai turiu darbą, kažkas yra iš manęs atimama. Kažkas, kas buvo labai asmeniška.