cheminė sudėtis

„The Guardian“ paskelbus, kad 75 proc. iškastinio kuro turėtų likti po žeme, kad nebūtų sukelta baisių padarinių planetai, Vilniaus universiteto profesorius, Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis „Žinių radijui“ trečiadienį sakė, kad, nors išdeginti visą iškastinį kurą būtų neįmanoma, tačiau žmogus padarė jau esminių pokyčių atmosferos sudėčiai: „Visa laimė, kad viso kuro mes neiškasime, jis yra užkonservuotas ir fosilijose, ir nuosėdose, daugybė anglies susikaupę vande...

Australijoje gyvenantis chemikas Džeimsas Kenedis nusprendė atskleisti tikrąją kai kurių vaisių ir uogų (pvz., bananų, mėlynių, pasiflorų) cheminę sudėtį. Pasirodo, visokių cheminių medžiagų ir „E“ juose tiek, kad etiketėse ir produktų sudėtyje to ieškančiam žmogui norėsis prisėsti. Tad kitą kartą, žvelgdami į šviežutėlį, prinokusį, kvapnų, „absoliučiai natūralų“ bananą, atminkime: jo sudėtyje – tūkstančiai įvairiausių cheminių junginių.

Merkurijus po truputį atskleidžia visas savo spalvas NASA zondui „Messenger“. Nuotraukoje matyti keisti reljefo dariniai (pažymėti mėlynai), susiformavę planetos paviršių išmarginusių kraterių viduje. Šie dariniai primena šveicariško sūrio skylutes, skirtingo dydžio, lygios, netaisyklingų formų. Dariniai iš pirmo žvilgsnio nėra susiję su planetos vulkaniniu aktyvumu, o greičiau atrodo taip, lyg kažkas po planetos paviršiumi ištirpo ir ištekėjo. Mokslininkai mano, kad būtent taip ir yra.

„Nors Lietuvoje geriamasis vanduo – vienas geriausių Europoje, kai kuriuose regionuose jo kokybei galima pažerti priekaištų“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė. Mūsų šalyje visas geriamasis vanduo yra požeminis. Jis gana gerai apsaugotas nuo aplinkos teršalų, todėl, anot V. Galdikienės, jo mikrobiologiniai rodikliai yra geri.

Kvapiosios medžiagos leidžiamos naudoti tik pakankamai įrodžius, kad jos nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir neklaidina vartotojo. Kvapioji rūkymo medžiaga – dūmų ekstraktas, tradiciškai naudojamas maisto produktams rūkyti. Mums įprasta, kad rūkomi greit gendantys maisto produktai – mėsa, žuvis. Rūkymas buvo naudojamas konservavimo tikslais, taip pat tam, kad pagerinti juslinius rodiklius – spalvą, skonį.