būtent rusija

Kovo 16-17 d. Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sutarė pratęsti Baltarusijai taikytų sankcijų moratoriumą. Moratoriumas galios dar 9 mėnesius. O tai reiškia, kad Baltarusijos vyriausybės atstovai, įskaitant ir prezidentą Aleksandrą Lukašenką, išsaugojo teisę keliauti į Europos Sąjungos šalis. Švelnindama sankcijas ES siekia išlaikyti savo įtaką Baltarusijai ir sumažinti šios šalies priklausomybę nuo Rusijos.

Istorija ir politika per amžius buvo neatsiejamos. Mūsų laikais istorija taip pat vis dažniau politizuojama, ne tik istorikai, bet ir politikai bei valstybių vadovai nesutaria dėl jos vertinimų. Ko gero akivaizdžiausias istorijos ir politikos sąsajų pavyzdys – Antrasis pasaulis karas. Visi puikiai prisimename Estijos ir Rusijos politinius, diplomatinius bei socioekonominius nesutarimus, kurie buvo įtakoti būtent skirtingo požiūrio į istorinius įvykius ir jų traktavimą.

Advokatas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas tiki, kad per okupaciją nukentėję Lietuvos piliečiai gali pasiekti tai, kas nepavyksta Lietuvos valstybei: išsireikalauti iš Rusijos žalos atlyginimo. Jis atstovauja piliečiams pradėtoje byloje Lietuvos teisme. Su K. Čilinsku kalbasi "Balsas.lt" vyriausiasis redaktorius Saulius Spurga. - Buvo skelbta, kad Lietuvos piliečiai padavė ieškinį dėl žalos, patirtos okupacijos metu, atlyginimo.

Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Audronius Ažubalis Seimo valdybos siuntimu 2007 m. gegužės 7 d. dalyvavo tradiciniame Europos Parlamento organizuojamame Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ir nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų pirmininkų pasitarime Briuselyje. Pasitarime buvo svarstomi ir vertinami aktualūs šios dienos Europos politiniai įvykiai, tarp jų svarbiausi – Estijos įvykiai.