butai

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tiria, ar Šiaulių apskrities policijos vadovas nesupainiojo interesų, kai jam buvo skirtas tarnybinis butas. Pareigūnų profsąjungos siūlo keisti tarnybinių butų skyrimo tvarką, Vyriausybė tai žada daryti centralizavus jų valdymą. Į ką tik suremontuotą šimto kvadratinių metrų tarnybinį butą Šiauliuose turėtų įsikraustyti apskrities policijos vadovas. Jis laukiančiųjų eilėje – pirmas.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų birželio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad butų kainos pirmąjį vasaros mėnesį augo visose trijose Baltijos šalių sostinėse: Vilniuje – 0,5 proc., Rygoje – 0,6 proc., Taline – 0,1 proc. „Ober-Haus“ duomenimis, Taline, palyginus su 2010 metų birželiu, vidutinė buto kvadratinio metro kaina pakilusi 9,5 proc. ir vidutiniškai siekia 1,023 EUR/ kv.

Žemdirbių ilgai lauktas lietus atnešė ne tik palengvėjimą, bet ir sukėlė galvos skausmą prekybininkams bei naujų miestų daugiabučių gyventojams. Vandens čiurkšlės pliūptelėjo per dengtus stogus, pastatų sienų siūles, netikėtai atsiradusius įskilimus. Abejonių, žinoma, nėra – kaltas ne lietus, o pastatus stačiusios įmonės, kai kur klaidingai projektavusios, o kai kur taupiusios medžiagas ar darbus atlikusios atmestinai.

Portalas „Prodigal Guide“ nutarė apžvelgti namus iš kino filmų ir išskyrė šauniausius namus, kuriuose gyventi, greičiausiai, norėtų kiekvienas. Šie namai puikiai tiko filmų herojams, tačiau portalo autoriai mano, kad išskirtinė pastatų architektūra ir vietovė leistų kiekvienam iš mūsų juose pasijausti lyg kino filme.

Gegužės mėnesį butų kainų augimas buvo fiksuojamas tik Vilniuje - 0,2 proc. Rygoje kainos išliko nepakitusios. Tuo tarpu Taline po 11,8 proc. kilimo balandžio mėnesį gegužę jau buvo stebimas 2,3 proc. mažėjimas. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su 2010 metų geguže, Taline vidutinė buto kvadratinio metro kaina yra pakilusi 6,6 proc. ir vidutiniškai siekia 1023 EUR/kv.

Likviduotos kompanijos „Mirax Group“ įkūrėjas Sergejus Polonskis suvalgė dalį kaklaraiščio, rašo delfi.lv. Tai įvyko gegužės 31 d. tiesioginėje rašytojo Sergejaus Minajevo laidoje. S. Polonskis prarijo laidos vedėjo paduotą gabalėlį kaklaraiščio ir užgėrė jį vandeniu.

Dauguma gyventojų (85 proc.) pritaria nebenaudojamų sostinės gamyklų pavertimui į loftų, studijų ar kūrybinių verslų salas. Tai paaiškėjo kovo – balandžio mėnesiais apklausus beveik 200 didžiųjų miestų gyventojų. Remiantis apklausos duomenimis, jei įsigytų loftą tokiose patalpose, kas trečias respondentas (38 proc.) pirmenybę teiktų gyvenamosioms reikmėms pritaikytoms erdvėms, šiek tiek mažiau nei trečdalis (27 proc.) apklaustųjų patalpas sietų su darbu, dar 15 proc.

Statistikos departamentas informuoja, kad baigėsi Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir būstų surašymo apklausa, per kurią buvo surašyta 2 mln. 15 tūkst. gyventojų. Elektroniniu būdu susirašė ar buvo surašyta 1 mln. 39 tūkst. gyventojų. Išankstiniais elektroninio surašymo ir apklausos duomenimis, surašymo apskaitos momentu Lietuvoje buvo 3 mln. 53,8 tūkst. nuolatinių gyventojų (1407,9 tūkst. vyrų ir 1645,9 tūkst. moterų). Tai sudaro apie 94 proc.

Nekilnojamojo turto portaluose netrūksta įvairių pasiūlymų nuomotis būstą. Būsto ieškantiesiems, analizuojantiems pasiūlymus ir ieškantiems sau tinkamo, vienas svarbiausių kriterijų renkantis yra kambarių skaičius. Paskutinius kelis mėnesius skelbimuose siūlomos vidutinės butų nuomos kainos buvo stabilios ir nei krito, nei kilo. Kol kas neaišku, kaip nuomos rinką paveiks pasibaigęs šildymo sezonas ar vasaros atostogų metas.

2011 metų I ketvirtį Klaipėdoje nekilnojamojo turto vystytojai pardavė apie 40 naujos statybos butų, t.y. 20 proc. mažiau negu 2010 metų I ketvirtį. Preliminariais Registrų centro duomenimis 2011 metų I ketvirtį Klaipėdoje sudaryta 470 pardavimo sandorių, t.y. 5 proc. daugiau negu prieš metus. Pirmąjį 2011 metų ketvirtį tiesiogiai iš NT vystytojų Klaipėdoje per mėnesį vidutiniškai nupirkta 14 butų, t.y. net 34 proc. mažiau negu paskutiniais 2010 metų mėnesiais.

Apartamentai Londono elitiniame komplekse „One Hyde Park“ parduoti už rekordinę Britanijos NT rinkai sumą – 136 mln. svarų sterlingų (221,2 mln. dolerių). „One Hyde Park“ laikomas brangiausiu gyvenamu kompleksu pasaulyje. Anot „The Guardian“, pirkėjui, kurio pavardė neskelbiama atstovavo teisininkai iš Ukrainos. Faktiškai buvo parduoti du butai, kurie bus sujungti į vienus trijų aukštų apartamentus. Bendras jų plotas – 2300 kvadratinių metrų.

Per pirmąjį 2011 metų ketvirtį Vilniuje tiesiogiai iš nekilnojamojo turto vystytojų parduota daugiau nei 350 naujų butų, t.y. 6 proc. daugiau negu 2010 metų I ketvirtį. Preliminariais Registrų centro duomenimis, per pirmus tris šių metų mėnesius Vilniuje parduota virš 1300 butų. Palyginti su 2010 metų I ketvirčiu, pardavimai išaugo beveik 11 proc. 2011 metų I ketvirtį tiesiogiai iš NT vystytojų vidutiniškai per mėnesį nupirkta120 butų, t.y. net 28 proc.

2011 m. kovo mėnesio „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė smuktelėjo 0,2%. 2011 m. vasario mėnesį indekso reikšmė nesikeitė. Didžiausią įtaką kovo mėnesio indekso reikšmės pokyčiui turėjo 1,1% sumažėjusios butų kainos Kaune.

Kas geriau: ar dvidešimčiai metų imti būsto paskolą, ar vieną kitą mėnesį pataupius nusipirkti būstą kur nors Europos Sąjungoje? Toks klausimas galėtų šokiruoti, bet, pasirodo, tokių galimybių esama. Vidutiniškai 2 000 litų per mėnesį uždirbantis žmogus, norėdamas nusipirkti apie 120 tūkst. litų kainuojantį dviejų kambarių butą Vilniaus miegamajame rajone, turėtų savo atlyginimą atidėti ir gyventi vien artimųjų sąskaita 6,5 metų. Tačiau Europos Sąjungoje yra šaunių vietelių, kur 50 kv.

Įsigyti butą Didžiojoje Britanijoje labiau apsimoka nei jį nuomotis. Pavyzdžiui, dviejų kambarių buto nuomininkas moka vidutiniškai 10 proc. daugiau nei tokį pat butą nusipirkęs žmogus. Taip pat ir todėl, kad būsto paskolos metinės palūkanos šiuo metu yra itin mažos (siekia 5 proc.), skelbia Britanijos žiniasklaida. Remiantis nekilnojamojo turto paieškos puslapio „Zoopla.co.uk“ duomenimis, didžiausias skirtumas tarp nuomos ir būsto paskolos įmokos yra Jorke ir Birmingame– 39 proc.

Praėjusiais metais nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis ir lėtai gerėjanti šalies ekonominė situacija ir toliau mažino ne tik nekilnojamojo turto kainą, bet ir gyventojų apetitą –  ieškota kuklesnių, mažiau šilumos sunaudojančių būstų. Kai kurie požymiai rodo, kad Dzūkijos sostinės nekilnojamojo turto rinka 2010 metais pradėjo atsigauti.

Prekybininkai džiūgauja: nepaisant aukšto nedarbo ir per krizę sumažėjusių gyventojų pajamų, norinčiųjų susiremontuoti būstą nestinga.Tačiau remontus darantys meistrai pastebi, kad kokybiškoms ir brangioms medžiagoms pinigų negailintys žmonės jiems moka gerokai mažiau nei anksčiau. Statybinių medžiagų parduotuvė – pilna pirkėjų. Pardavėjų teigimu, žiemą žmonės tiesiog turi daugiau laiko remontuoti būstą. Dabar dažniausiai tvarkomi butai. Namo remonto paprastai imamasi vasarą.

Įmonių grupė „Eika“ 2010 metais pardavė 112 butų keturiuose projektuose bei pasirašė 31 preliminarią butų pardavimo sutartį pradėtuose statyti naujuose namuose Pilaitėje ir Santariškėse. Daugiau nei pusė butų parduota geriausiu Lietuvoje 2009 pripažintame gyvenamųjų namų projekte „Santariškių namai“. Daugiau nei 61 proc. „Eika“ butų pirkėjų būstą įsigijo naudodamiesi banko paskola. Ekonominės klasės butai 2010 metais sudarė 18 proc. parduotų butų, vidutinės klasės butai – 59 proc.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenys rodo, kad 2010-ieji smarkiai pakoregavo nekilnojamojo turto pirkimui ar nuomai ieškančių gyventojų lūkesčius. Pasak Domoplius.lt projekto vadovo Evaldo Narbuntovičiaus, nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis ir ekonominė situacija mažino ne tik nekilnojamo turto kainą, bet ir gyventojų apetitą – ieškota kuklesnių būstų, mažėjo reikalavimų perkamam ar nuomojamam būstui.

Kaimynėje Latvijoje vietos rinkoje dirbantys skandinavų bankai pradėjo atiminėti už paskolas pirktus būstus. Laukiama, kad procesas greitai taps masinis. Kaip pranešė latvių žiniasklaida, per pirmąjį etapą būstai greičiausiai bus atimti iš 13,5 tūkst., arba maždaug iš 16,2 proc. visų būsto paskolas gavusių, šeimų. Anksčiau – savininkai, dabar – nuomininkai „Kol kas bankai šeimų į gatvę neišvaro.

Porą metų besipūtusio būsto statybų ir kainų burbulo sprogimo aidai garsiai atsiliepia ir šiandien. Gyvenimo pirkiniu neretas gali džiaugtis tik metus kitus, o vėliau gali tekti turėti reikalų su tikrų tikriausiu rūpesčių kalnu. Ką daryti, kad taip neatsitiktų? Paulius Docka, advokatų kontoros „Devyžis ir partneriai WILL“ partneris, pripažįsta, kad Lietuvoje nekilnojamojo turto sandoriai jau daug civilizuotesni nei anksčiau ir negu sovietinėje erdvėje.

Vyriausybė bando įpūsti gyvybės naujajai daugiabučių renovacijos programai – siūlo kompensuoti visas išlaidas projektams rengti ir statybų techninei priežiūrai. Tačiau bendrijų atstovai tokius pakeitimus vadina kosmetiniais ir baiminasi, kad kompensuojant projektavimo darbus gali gerokai šoktelėti jų kaina. Nors valdantieji yra svajoję per metus renovuoti apie 1–2 tūkst.

Pernai Vilniuje parduota daugiau nei 1250 naujų butų tiesiogiai iš nekilnojamojo turto vystytojų. Preliminariais Registrų centro duomenimis, praėjusias metais Vilniuje parduota daugiau kaip 5300 butų. Palyginti su 2009 metais, pardavimai išaugo beveik 33 %. 2010 metais tiesiogiai iš NT vystytojų buvo nuperkama apie 100 butų per mėnesį. Beveik 65 % naujų butų pardavimų sudarė ekonominės klasės butai, kurių kaina šiuo metu svyruoja nuo 2700  iki 4300 litų už kvadratinį metrą.

Šiais metais butų nuomos kainos didžiuosiuose šalies miestuose buvo daugmaž stabilios, nors, atsižvelgiant į sezoniškumą, vyko tam tikrų pokyčių. Kaip rodo aruodas.lt kainų statistika, metų pradžioje butus buvo siūloma išsinuomoti 35–50 proc. pigiau nei kainų piko laikotarpiu. Siūlomos nuomos kainos buvo nukritusios bent jau trečdaliu. Pirmuosius du 2010–ųjų ketvirčius jos buvo stabilios ir nekito.

Pastaruoju metu Vilniuje vis daugiau nuomojamų būstų savininkų, kurie nemoka mokesčių, pageidauja, jog nuompinigiai būtų mokami grynais į rankas, o ne pervedami į sąskaitas bankuose. Nuomotojai kalba, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), padedama bankų, vykdo sąskaitų tikrinimo akciją. Bankai ir VMI teigia leidžiantys sau tik tiek, kiek numato šalyje galiojantys įstatymai.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų lapkričio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad butų kainos trijose Baltijos šalių sostinėse judėjo skirtingomis kryptimis. Augimas fiksuojamas buvo tik Vilniuje – 0,4 proc.. Rygoje kainos išliko nepakitusios. Tuo tarpu Estijos sostinėje Taline, po 7,6 proc. kilimo spalio mėnesį, lapkritį jau buvo stebimas 5,2 proc. smukimas.

Maždaug 600 tūkst. litų – tokių nuostolių nuo vagišių patyrė sostinės ir jos priemiesčių gyventojai lapkričio mėnesį. Policijos teigimu, Vilniuje siaučia gerai organizuota nusikaltėlių grupuotė. Viena iš pastarųjų stambesnių vagysčių įvykdyta praėjusį penktadienį Vilniaus priemiesčio Bukiškio kaime. Į 48–erių R. N. namą, atstūmus lango rėmą, patekę vagys pavogė 18 tūkst. JAV dolerių, 10 tūkst. litų, 300 eurų bei juvelyrinių dirbinių. Nukentėjusysis nuostolį įvertino 80 tūkstančių litų.

Kaip pirkėjui žinoti, koks šildymas jam apsimokės labiau – centrinis ar savarankiškai reguliuojamas? Kokiam šildymui būsto ieškantieji teikia pirmenybę, kokių pasiūlymų šiuo metu yra daugiau? Nors yra populiaru manyti, kad būsto pirkėjai neabejodami renkasi savarankiškai reguliuojamą šildymą, tačiau nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt respondentai patvirtina šį teiginį tik iš dalies. Apie 40 proc.

Atėjus šaltajam sezonui, butų nuomos kainos, atrodo, turėtų kiek sumažėti, nes nuomininkams didėja buto išlaikymo išlaidos. Tačiau skelbimuose pateikiamų kainų statistika nerodo kainų pokyčio – vidutinės siūlomos butų nuomos kainos didžiuosiuose šalies miestuose jau keletą mėnesių stabilios. Iš Aruodas.lt skelbimų kainų statistikos matyti, kiek vidutiniškai per mėnesį reikėtų mokėti už buto nuomą.

Šių metų spalio mėnesio „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė nepakito. Rugsėjo mėnesį buvo nustatytas 0,2% sumažėjimas. Spalio mėnesį pokyčiai buvo fiksuojami tik dviejuose miestuose: Vilniuje ir Kaune.

Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – trečiąjį šių metų ketvirtį bendras butų kainų lygis ūgtelėjo 0,3 proc. Teigiamas kainų pokytis fiksuojamas pirmą kartą nuo 2007 metų pabaigos, rodo įmonės „Ober-Haus“ statistika. Tačiau kainos skirtinguose didmiesčiuose judėjo nevienodomis kryptimis: Vilniuje per trečią šių metų ketvirtį butų kainos kilo 1,2 proc., kai Kaune ir Klaipėdoje jos vis dar mažėjo atitinkamai 0,9 proc. ir 0,8 proc.

Vis daugėja informacinių pranešimų, kad nekilnojamojo turto pardavimų skaičius didėja, jog nekilnojamojo turto rinka atsigauna. „Uus Maa Lithuania“ nusprendė išanalizuoti kokie butai šio atsigavimo metu yra patys populiariausi ir apžvelgė 2010 m. įvykdytus butų pardavimo sandorius. Butų pardavimo sandoriai buvo nagrinėjami pagal du aspektus – kambarių skaičių bei statybos metus, t.y. ar būstas yra naujos ar senos statybos.

Vilniuje ir Kaune jau ketvirtą, o Klaipėdoje trečią ketvirtį iš eilės fiksuojamas mažėjantis laisvų biuro patalpų lygis. Vilniaus laisvų modernių biuro (A ir B klasės) patalpų lygis per pastarąjį ketvirtį sumažėjo nuo 11,2% iki 10,2%, bendras laisvų patalpų plotas smuktelėjo nuo 48.000 m2 iki 43.500 m2. Kaune šis rodiklis per trečiąjį šių metų ketvirtį sumažėjo nuo 12,7% iki 9,6% ir siekia 7.200 m2, o Klaipėdoje – nuo 11,4% iki 9,3%, ir sudaro 5.600 m2.  Tai rodo UAB „Ober-Haus“ statistin...

Trečiąjį 2010 metų ketvirtį Vilniuje nekilnojamojo turto vystytojai pardavė apie 300 naujų butų. Tai net 57 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, tačiau 11 proc. mažiau lyginant su antruoju šių metų ketvirčiu. Preliminariais Registrų centro duomenimis, trečiąjį 2010 metų ketvirtį Vilniuje įregistruota apie 1200 butų įsigijimo sandorių. Trečiąjį 2010 metų ketvirtį 59 proc.

Šių metų rugsėjo mėnesio „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė sumažėjo 0,2 proc. Rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuotas 0,1 proc. augimas. „Kaip ir buvo prognozuota, Lietuvos didmiesčiuose ir toliau stebimos skirtingos butų kainų tendencijos.

Registrų centro būsto kainų indeksas rodo, kad nekilnojamasis turtas šalyje pigo ir trečiąjį metų ketvirtį, nors paskutiniu metu girdima vis daugiau pastebėjimų, kad būsto kainos pamažu ima augti. Kokios kainų tendencijos atsispindi NT skelbimuose? Siūlomos būsto kainos vis dar krinta ar jau fiksuojamas kainų kreivės kilimas? Aruodas.lt skelbimuose pateikiamų kainų statistikos duomenys patvirtina Registrų centro informaciją – kainos mažėjo.

Rugpjūtį seno planavimo butų kainos Šiauliuose šoktelėjo šimtu litų. Tokia tendencija pastebima kasmet, kai studentai ima ieškoti būsto. Atlikome nedidelį tyrimą: pagal skelbimus aplankėme kelis butus, kuriuos nuomoja savininkai. Kokiomis sąlygomis ir už kiek galima išsinuomoti? Rugpjūtį — nuomojamų butų stygius Vieną išnuomotą butą aprodyti paprašėme antro kurso studentės. Kiek vėliau mergina sudvejojo: pabijojo, kad laikraštyje pasirodžiusios buto nuotraukos papiktins šeimininkus.

Šių metų rugpjūčio mėnesio „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė išaugo 0,1 proc. (2010 m. liepos mėnesį buvo užfiksuotas 0,3 proc. augimas). Rugpjūtį butų kainos sostinėje augo jau trečią mėnesį iš eilės ir augimas siekė 0,2 proc. (birželio ir liepos mėnesiais užfiksuotas atitinkamai 1,0 proc. ir 0,8 proc.

Dauguma nekilnojamuoju turtu besidominciu asmenu mano, kad dabar yra tinkamas laikas rimtai svarstyti galimybe pirkti busta ir ieškoti priimtinu pasiulymu, nes kainos yra pakankamai nukritusios. Tokios nuomonės laikosi daugiau nei 90 proc. nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt respondentu. Ir tik vos keli procentai apklausoje dalyvavusiu asmenu mano, kad butu kainos dar turėtų nemažai nukristi, todėl dar verta laukti.

Skelbimai: siūlomos butų kainos ir pasiūla Nors pamažu atsiranda daugiau nekilnojamojo turto ieškančiųjų, besidominčiųjų individualiais namais, tačiau butai vis dar yra paklausiausi ir prieinamiausi daugumai nekilnojamojo turto pirkėjų, skelbia Aruodas.lt. Parduodamų butų skelbimuose pateikiamos vidutinės siūlomos butų kainos nuo praėjusių metų liepos Vilniuje ir Kaune nukrito apie 20 proc., Klaipėdoje – apie 25–30 proc.

Ne mažiau kaip 400 litai per mėnesį. Tiek už buto nuomą Šiauliuose dabar prašo nuomotojai. „Aukso amžius“ butų šeimininkams ir galvos skausmas į mokslus studentus išleidžiantiems tėvams. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad nuomojamo buto kainos visada šokteli prieš mokslo metų pradžią, o po kelių mėnesių grįžta į normalią padėtį. Nekilnojamo turto ekspertas Linas Juozaitis pastebi, kad šiemet prieš rugsėjo pirmąją mieste neliko ne tik pigiai nuomojamų, bet ir pigiai parduodamų butų.

Butų nuomos verslas Panevėžyje neišaugo iš kūdikystės amžiaus. Jis taip ir liko tik pavienių miestiečių papildoma galimybe užsidirbti arba bandymu nusimesti žiemą prislegiančią komunalinių mokesčių naštą. Tačiau išsinuomoti butą metropolijos statusą turinčiame Panevėžyje sudėtinga. Nekilnojamojo turto agentūros butų nuomos verslo nesiima dėl neaiškių jo perspektyvų, o pavieniai gyventojai būstus dažnai išnuomoja savo pažįstamiems arba per pažįstamus.

Į Druskininkus nuo karščių Maskvoje šią vasarą bėgę rusai nusprendė Lietuvoje apsipirkti. Ir ne šiaip suvenyrų, bet nekilnojamojo turto. Keletas rusų butus nusipirko nedelsdami, o daugiau jų dar galvoja arba būstus jau rezervavo, rašo „Lietuvos rytas“. „Pagyvėjimą nekilnojamojo turto rinkoje jaučiame ir mes, ir kolegos. Kiekvieną savaitę parduodame po porą butų. Pusė pirkėjų – iš Maskvos.

Šią vasarą antrųjų būstų pardavimai pajūryje sukosi vangiai – Palangoje ir Šventojoje parduota beveik tiek, kiek ir pernai, Neringoje – dar mažiau. Būstus prie jūros įsigijo tie, kurie jau seniai jų žvalgėsi ir dabar galėjo įpirkti, o bene pusė pirkėjų yra svetimšaliai, rašo dienraštis “Verslo žinios". Nekilnojamojo turto bendrovės „Re&Solution“ skaičiavimais, atliktais išanalizavus Registrų centro duomenis apie būstų sandorius pajūryje, per pirmuosius septynis šių metų Didžioji dalis ...

Prieš pusmetį buvo itin išaugusi parduodamų butų paklausa - vidutiniškai kas antras pirkėjas domėjosi įsigyti butą. O kokia situacija šiuo metu - ar būsto pirkėjai vis dar teikia pirmenybę butams? Kiek būsto ieškantieji galėtų mokėti, norėdami įsigyti būstą? Iš kur gautų lėšų atsiskaityti už įsigyjamą turtą?Aruodas.lt atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad nukritus nekilnojamojo turto kainoms, atsirado daugiau pirkėjų, teikiančių pirmenybę namui.

Atsižvelgdamas į tai, jog daugybė žmonių perka Paryžiuje butus, kuriais naudojasi tik kelias savaites per metus, o likusį laiką nuomoja, miesto meras Bertrandas Delanoe nusprendė tokią praktiką apriboti. Pasak jo, dėl tokių „spekuliacijų“ būstai brangsta ir tikriesiems Paryžiaus gyventojams neįmanoma miesto centre rasti buto, už prieinamą kainą. Siūloma buto nuomą mažesniam nei metų periodui laikyti nusikaltimu ir griežtai bausti.

Pirmą kartą nuo 2007 metų gruodžio mėnesio užfiksuotas teigiamas butų kainų pokytis Lietuvos didmiesčiuose, rodo „Ober-Haus“ sudaromas Lietuvos butų kainų indeksas (OHBI). Šių metų birželio mėnesio indekso, fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė išaugo 0,4 proc. (2010 metų gegužės mėnesį buvo užfiksuotas 0,2 proc.

Šalies būsto kainos šalyje yra grįžusios į 2005 m. trečio-ketvirto ketvirčio lygį. Tai rodo valstybės įmonės (VĮ) Registrų centro pateikiami pirmojo šių metų ketvirčio duomenys. Nors dabar baigiasi antrasis 2010-ųjų ketvirtis, nėra jokių požymių, kad padėtis galėtų būti pasikeitusi. Registrų centras reguliariai, maždaug kas ketvirtį, skelbia vidurinius būstų visoje šalyje ir atskirai sostinėje Vilniuje indeksus.

35 proc. Statistikos departamento apklaustų Lietuvos statybų įmonių jau prognozuoja didinsiančios darbuotojų skaičių. Tačiau Klaipėdoje būstus statančių bendrovių vadovai kol kas optimizmu netrykšta ir apie atsigaunančias statybas nekalba. "Gal statybos atgyja Vilniuje, nes ten kitoks gyventojų kontingentas, daugiau užsieniečių. Klaipėdoje kol kas tylu.