buran

Vokietijos miesto Leipcigo oro uoste, užsidegė ant pakilimo tako stovėjęs lėktuvas An-225. Anot vietos žiniasklaidos, užsidegė vienas iš šešių variklių. Gaisras truko 15 minučių, jį sparčiai užgesino atvykusios 9 gaisrininkų brigados. Didžiausias pasaulyje lėktuvas 1988-aisiais buvo pastatytas Ukrainoje, tuomet dar Sovietų Sąjungoje. Pirminis jo tikslas buvo žvaigdėlaivio „Buran“ transportavimas. Lėktuvui priklauso didžiausių ir sunkiausių pergabentų krovinių rekordai.

Sovietų Lietuvos pramonė dirbo ne Lietuvai. Buvo vagiama, o gal „nešama“, kartais ir „vežama“ , laikant tai normaliu dalyku. Nepavyko sukurti net tikros planinės ekonomikos. Sovietų sąjunga turėjo ne vieną biudžetą, ne vieną veidą visur – taip pat ir pramonėje. Įskaitant nusiginklavimo (o iš tikrųjų – nesveiko ginklavimosi) politiką.

Mane vadina Arkadijumi Arkadijevičiumi Babčenko. Man - trisdešimt septyneri, aukštasis išsilavinimas, vedęs, auginu dukterį. Kai man buvo devyniolika, Tėvynė apavė mane „kerzais“, įkišo į rankas automatą, pasodino ant šarvuočio ir pasakė: „važiuok“. Ir aš važiavau. „Konstitucinės tvarkos atstatymas“ - taip tada buvo pavadintas karas. Kai man buvo dvidešimt dveji, aš atėjau į šauktinių tarybą jau pats, savanoriškai, užsirašiau į armiją ir išvažiavau į karą dar sykį.

Lapkričio 16 – 18 dienomis Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje“. Tarp žymiausių konferencijos svečių – astronautas, daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Space Shuttle“ misijų vadas iš JAV Karolis Josephas Bobko, kosmonautas, programos „Buran" kosmonautų būrio vadas Igoris Volkas iš Rusijos. Beje, K. Dž. Bobko planuoja atlikti ir dar vieną jam asmeniškai svarbią kelionę.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pirmąjį „Space Shuttle“ tipo erdvėlaivį į orbitą paleido 1981 metų balandį. Tuo tarpu paskutinis 135-asis šios programos skrydis prasidėjo šį penktadienį. Kai erdvėlaivis „Atlantis“ po 12 dienų misijos nusileis, jis ir kiti du išlikę erdvėlaiviai oficialiai taps muziejų eksponatais – tačiau daug brangesniais negu garsiausių tapytojų paveikslai.

1988-ųjų lapkričio 15 d. Tarybų Sąjunga pribloškė stebėtojus iš Vakarų, į orbitą aplink Žemę paleisdama NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ kloną, pavadintą „Buran“ (liet. – „pūga“). Planetą apsukęs dusyk, bepilotis erdvėlaivis įėjo į įspūdingo tikslumo leidimosi trajektoriją ir nutūpė Baikonuro kosmodrome (Kazachstanas). Tiesa, daugiau į kosmosą „Buranai“ niekada nebekilo, nors daugelis to laukė ir tikėjosi.

Artėjant paskutiniajam NASA erdvėlaivių „Space Shuttle" programos skrydžiui apie JAV ir Sovietų Sąjungos kosmines lenktynes ir tiesioginį jų dalyvį, pirmąjį kosmonauto kvalifikaciją įgijusį lietuvį Rimantą Stankevičių kalbamės su jo bičiuliu, aviatoriumi ir žurnalistu Edmundu Ganusausku. – Liepos 8 d. į kosmosą paskutinį kartą kilsiantis NASA erdvėlaivis STS-135 „Atlantis„ užbaigs 30 metų trukusią daugkartinio naudojimo kosminių laivų istoriją.

Nelaimės ir katastrofos aviacijos švenčių metu nėra dažnos, tačiau kai įvyksta, jų pasekmės būna gan skaudžios. Gelbėjo žiūrovus Praėjusį savaitgalį Lenkijoje, Radomo mieste, per aviacijos šventę „Radom Air Show 2009“ stebint apie šimtui tūkstančių žiūrovų, nukrito naikintuvas iš Baltarusijos. Žuvo Su-27 pilotavę pulkininkai Aleksandras Marfickis ir Aleksandras Žuravlevičius. Pirminė katastrofos versija – naikintuvas susidūrė su paukščiu.

Daugkartinio naudojimo kosminiai laivai „Buran“ – Sovietų Sąjungos sumanytas atsakas į NASA „Space Shuttle“ erdvėlaivių programą. „Buran“ programa buvo pradėta 1976 m. Pirmasis ir vienintelis toks kosminis laivas pakilo į orbitą (automatiniu režimu) 1988 m. Vėliau buvo pagaminti dar 4 tokie kosminiai laivai, taip iki galo ir neužbaigti. Vienintelis kosmosą pasiekęs „Buran“ laivas sugriuvo neprižiūrimame angare 2002 m. Kito likimas, kaip matome, ne ką geresnis.