brango

Estijos būsto kainų indeksas, kuris atspindi butų bei individualių namų kainas pagal sudarytus sandorius, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pakilo 5,8 procento. Per metų ketvirtį (antrąjį šių metų, palyginti su pirmuoju) šis kainų indeksas paaugo 0,9 proc., pranešė Estijos statistikos departamentas. Butai per metus brango 5,7 proc., individualūs namai – 6,2 procento. Butų Taline kainos per metus išaugo 5,7 proc.

Vidutinė šilumos kaina spalį, palyginti su rugsėju, didėja 5,78 proc. Per metus – palyginti su pernai spaliu – šiluma brango 5,11 proc., skelbia Kainų komisija. Spalį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje siekia 4,94 cento už kilovatvalandę (kWh) (be PVM). Tarp penkių didžiųjų miestų spalį už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai. Pasak komisijos, kainos didėjimą didžiuosiuose ir kituose miestuose lėmė biokuro kainos augimas.

Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su balandžio-birželio mėnesiais, iš visų bendrovėms ir įstaigoms Lietuvoje teikiamų paslaugų labiausiai pabrango valymo veiklos paslaugos. Valymo paslaugos per ketvirtį pabrango 4,9 proc., kitos pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veiklos paslaugos – 4,3 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį labiausiai sumažėjo transportavimo vamzdynais paslaugų kainos - 17 procentų.

Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje per metus pabrango labiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje spalį siekė 4,4 proc., Latvijoje - 2,8 proc., Estijoje - 3,8 procento. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje brango 0,2 proc., Latvijoje - 0,7 proc., o Estijoje - pigo 0,1 procento.

  Atšalus orams ir išaugus elektros vartojimui, vidutinė elektros kaina per savaitę išaugo 16 proc., tačiau per metus ji smuko 17 proc. „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje praėjusią savaitę ji siekė 36,1 euro už megavatvalandę (MWh). Per savaitę elektros vartojimas Lietuvoje padidėjo 11 proc., o vėjo elektrinėse pagamintos elektros dalis sumažėjo nuo 13 iki 5 proc.

  Elektros kaina Lietuvos ir Latvijos kainų zonoje praėjusią savaitę nukrito 10 proc., o Estijoje paliko 8 proc. Tokiems pokyčiams įtakos turėjo augęs elektros importas bei pasikartojęs elektros jungties gedimas. Elektra Estijoje – brangiausia nuo vasario Lietuvoje ir Latvijoje elektra praėjusią savaitę rinkoje kainavo 35,58 EUR/MWh. Kainos mažėjimą lėmė 19 proc. išaugęs elektros importas iš Estijos ir Baltarusijos. Kaina svyravo nuo 23,06 EUR/MWh iki 72,05 EUR/MWh.

2013 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepos mėnesiu, statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Per metus (2013 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2012 m. rugpjūčio mėn.) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 4,5 procento. Tai lėmė 10 procentų padidėjęs darbo užmokestis bei 2,9 procento – statybinių medžiagų ir gaminių kainos.

Mažesnė elektros gamyba, vykdomi elektros perdavimo linijų remontai ir dėl to sumažėję tarpsisteminiai pralaidumai riboja pigesnės elektros pasiūlą biržoje. Šią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržoje siekia 22,6 centų už kilovatvalandę (ct/kWh). Vidutinė praėjusių metų liepos mėn. pabaigos elektros kaina biržoje buvo 16,7 ct/kWh. Pagrindinė didmeninės rinkos elektros kainos augimo Lietuvoje priežastis – sumažėjusi elektros gamyba Latvijoje ir Kaliningrado regione.

2013 metų birželio mėnesį, palyginti su gegužės mėnesiu., statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 2 proc, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 6,6 procento padidėjęs darbo užmokestis. Iš statinių per mėnesį daugiausia pabrango gyvenamųjų pastatų statyba – 2,6 procento. Per metus (2013 m. birželio mėn., palyginti su 2012 m. birželio mėn.) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 5,2 procento.