branduolinė sauga

  Baltarusijai atmetant Lietuvos kritiką dėl Astravo atominės elektrinės (AE) ir, savo ruožtu, kritikuojant Ignalinos AE uždarymo saugumą, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) tokią Minsko poziciją vadina stebinančia.   „Stebina viešojoje erdvėje Baltarusijos URM išsakyti teiginiai tiek dėl Astravo AE, tiek dėl Ignalinos“, – teigiama BNS atsiųstame URM komentare. Ministerija pažymi, kad Baltarusijos dėmesys abiejų branduolinių objektų saugumui neatrodo objektyvus.

Rudenį ketinant paleisti pirmąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių, Lietuva vis rimčiau rengiasi galimai branduolinei nelaimei savo pašonėje. Sveikatos apsaugos ministerija netrukus ketina pirkti ir gyventojams dalinti jodo preparatus, o radiacinės saugos bei priešgaisrinės saugos specialistai pataria, ką gyventojai privalo daryti įvykus nelaimei.

Antrajame ASEM seminare apie branduolinę saugą " Tarptautiniai mechanizmai, užtikrinantys branduolinę saugą“ vyksiančiame Vilniuje bus sulaukta ir „Rosatom Overseas“ vadovybės. Įmonės viceprezidentas Jukka Laaksonen‘as pristatys " Rosatom Overseas“ sėkmingą tarptautinį bendradarbiavimą, plėtojant branduolinės energijos saugos projektus ir bendrovėje taikomą politiką, siekiant užtikrinti aukščiausius branduolinės saugos projektų standartus.

Energetikos ministras sako nepasitikintis Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo darbus atliekančia bendrove „NUKEM Technologies“. Ši pasigenda Lietuvos partnerių pagalbos sprendžiant objekte kylančias problemas. Ignalinos AE uždarymo projektai vėluoja dvejus ir net daugiau metų.

Užsienio reikalų ministerija kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu (TSPMI) trečiadienį rengia apskritojo stalo diskusiją „Branduolinė sauga ir saugumas: Lietuva ir pasaulis“. Renginio tikslas – skatinti diskusiją branduolinės energetikos klausimais tarp akademikų, už šią sritį atsakingų politikos formuotojų, žiniasklaidos ir visuomenės atstovų.

Užsienio reikalų ministerija nesutinka su šių metų kovo 23 dieną Baltarusijos žiniasklaidoje pasirodžiusiais eiliniais Baltarusijos atstovų sąmoningai klaidinančiais teiginiais, kad Lietuva vengia dialogo dėl Baltarusijoje statomos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Būtent Baltarusija vengia pagal Jungtinių Tautų konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencijos) reikalavimus atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą.

Pirmą kartą visose Europos Sąjungoje (ES) veikiančiose atominėse jėgainėse Europos Komisijos (EK) ekspertai tikrina branduolinę saugą. Išvadas planuojama pateikti birželį Europos Sąjungos viršūnių tarybai. Tiesa, tokia patikra sulaukia kritikos, nes ekspertai remsis ne savo tikrinimų rezultatais, o nacionalinių kontrolės tarnybų ataskaitomis. Gerokai daugiau dėmesio branduolinei saugai Briuselis ėmė skirti po beveik prieš metus įvykusios nelaimės Fukušimos jėgainėje.

2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansinė perspektyva ir skiriamos mažesnės lėšos rodo, jog atominių elektrinių uždarymas ir branduolinė sauga tampa mažesniu ES prioritetu, teigia vyriausiasis derybininkas dėl Ignalinos AE uždarymo Neilas Tankevičius.

Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Pan Gi Muno (Ban Ki–moono) inicijuotame aukšto lygio renginyje branduolinės saugos klausimais Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad nauji branduoliniai projektai negali būti net svarstomi be išsamaus seisminės saugos ir poveikio aplinkai vertinimo. Streso testai, pasak Prezidentės, turi tapti prievole ir planuojamoms statyti, ir jau veikiančioms atominėms elektrinėms.