branduolinė energija

Jungtinės Valstijos šeštadienį vadovavo raginimams Jungtinių Tautų klimato konferencijoje pažaboti taršą metanu, bet taip pat stūmė itin prieštaringai vertinamą idėją kovojant su pasauliniu atšilimu plėsti branduolinę energetiką. JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) klimato konferencijai COP28 Dubajuje taip pat pasakė, kad jos šalis skirs 3 mlrd. dolerių (2,76 mlrd. eurų) pasauliniam klimato fondui, ir tai pirmas Vašingtono pažadas nuo 2014 metų.

Daugiau kaip 20 valstybių šeštadienį per Jungtinių Tautų klimato konferenciją Dubajuje paragino patrigubinti pasaulio branduolinės energetikos pajėgumus, kad būtų galima iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu. Deklaracijoje, kurią patvirtino įvairios šalys nuo JAV iki Ganos ir Japonijos, sakoma, kad branduolinė energija vaidina svarbų vaidmenį siekiant tikslo tapti neutraliems klimato atžvilgiu.

Švedija paskelbė planuojanti smarkiai padidinti branduolinės energijos gamybos apimtis, taip siekdama paspartinti šalies energetikos sistemos pertvarką bei patenkinti augantį elektros poreikį.

Jungtinių Tautų branduolinės veiklos priežiūros institucija pirmadienį pranešė, kad Irano prisodrinto urano atsargos, palyginti su gegužės mėnesiu, sumažėjo, tačiau vis dar daugiau nei 18 kartų viršija 2015 metais Teherano ir pasaulio galingųjų valstybių susitarime nustatytą ribą.

Lenkijoje per artimiausius du dešimtmečius planuojama pastatyti keliasdešimt mažų modulinių branduolinių reaktorių, o pirmieji jų turėtų pradėti veikti šio dešimtmečio pabaigoje, skelbia Lenkijos radijas. JAV, Kanados ir Lenkijos įmonių atstovai Vašingtone pasirašė susitarimą dėl technologinio bendradarbiavimo pagal „General Electric Hitachi“ modulinių branduolinių reaktorių BWRX-300 kūrimo Lenkijoje projektą.

Jungtinių Tautų branduolinės veiklos priežiūros institucija antradienį pranešė, kad Irano prisodrinto urano atsargos daugiau nei 18 kartų viršijo 2015 metais Teherano ir pasaulio galybių susitarime nustatytą ribą. Remiantis konfidencialia Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaita, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP, apskaičiuota, kad vasario 12-ąją visos Irano prisodrinto urano atsargos sudarė 3760,8 kilogramo. 2015-ųjų susitarime nustatyta 202,8 kg riba.

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė sako, kad Lietuvoje po 2030 metų išaugsiant elektros poreikiui branduolinė energetika gali būti vienas pasirinkimų užtikrinant bazinę jos gamybą.  Pasak viceministrės, sprendimai dėl branduolinės energetikos bus priimti Lietuvos ir JAV specialistams atlikus Lietuvos energetikos transformacijos studiją.  „Bendradarbiaujant Lietuvai ir JAV šiuo metu rengiame transformacijos studiją ir modelį.

Ukrainos energetikos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad visos trys ukrainiečių vis dar kontroliuojamos atominės elektrinės, automatiškai atjungtos po ankstesnę dieną surengtų Rusijos oro smūgių, vėl buvo prijungtos prie energetinės sistemos. „Po vakarykščio masinio apšaudymo energetikos sektoriaus darbuotojams pavyko suvienyti elektros sistemą ir iki ryto vėl prijungti tris atomines elektrines prie energetinės sistemos“, – socialiniuose tinkluose pranešė ministerija.

Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija antradienį pasmerkė Irano branduolinės programos plėtrą, Jungtinių Tautų atominės energijos priežiūros institucijai patvirtinus, kad Teheranas dar labiau sodrina uraną. Antradienį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) patvirtino, kad Iranas savo Fordo gamykloje pradėjo sodrinti uraną iki 60 procentų. „Generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi šiandien pareiškė, kad Iranas pradėjo gaminti labai prisodrintą uraną.