brandscape

Laisvės gynėjų dieną per neapdairumą suplanuota akcija „Tarybinei“ dešrai sukėlė pirkėjų pasipiktinimą – socialiniuose tinkluose jie negailestingai ėmė linčiuoti prekybos tinklą. Specialistai tikina, kad laiku nesureagavus į panašias įvaizdžio krizes, šios vos iš kelių interneto komentarų gali tapti didelėmis problemomis. Prieš Sausio 13-ąją prekybos centras „Maxima“ paskelbė apie „Tarybinėms“ dešroms taikomas nuolaidas: tądien dvi „Tarybines“ dešras tinklas žadėjo parduoti už vienos kainą.

Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ liepos 19 dieną sukurtas naujas puslapis „Prezidentas Zuokas“. Jau atsiranda spėlionių, ar tai nuosekli Vilniaus mero Artūro Zuoko vykdoma politika ir gebėjimų komunikuoti per socialinius tinklalapius pritaikymas, ar viso labo pokštas, kurį sukūrė mero gerbėjai. Beje, šią akimirką jau yra 304 „Facebook“ vartotojai, kuriems tai „Patinka“, tačiau tikėtina, kad kai jūs skaitysite šią publikaciją, jų bus daugiau. Balsas.

Referendumas dėl atominės elektrinės yra tokia pati nesąmonė, kaip neadekvatus pirmasis pasimatymas", – teigia Viešųjų ryšių specialistas, bendrovės BRANDSCAPE vadovas Mindaugas Lapinskas portalui Balsas.lt. „Referendumas yra kaip pirmas pasimatymas. Vertingiausia dalis yra pasirengimas, kai žmogus kelias dienas (o referendumo atveju – kelis mėnesius) apie jį galvoja.

Patirtį ES kaupiame nuo 2004-ųjų gegužės. Apie tai portalas Balsas.lt kalbino įvairių sričių specialistus ir eilinius šalies piliečius. Daugelis jų džiaugėsi šalies naryste Sąjungoje, tačiau negailėta ir kritikos. Nedaug naudos Kritiškai apie šalies narystę ES atsiliepė ekonomistas Povilas Gylys. Jis neslėpė, kad apčiuopiamos naudos Lietuvai gauti nepavyko. Anot P. Gylio, aštuntųjų metinių proga galima pažerti daugiau kritikos nei kuo nors pasidžiaugti.

Garliavos mergaitės ir su ja susijusių peripetijų drama įdomesnė už gigantiškus energetinius užmojus, nes politikams apie energetiką per sunku kalbėti, mano viešųjų ryšių ekspertas, bendrovės „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas.

Skaičiuodami milijardus kainuojančias nutukusių žmonių gydymo išlaidas ir siekdami spręsti nutukimo sukeltas problemas pasaulio specialistai vis dažniau prabyla apie vadinamąjį „mėsainių“, arba „riebalų“, mokestį. Toks mokestis praėjusių metų pabaigoje buvo įvestas Danijoje papildomai apmokestinant visus sočiųjų riebalų turinčius produktus. Apie tokio mokesčio būtinybę kalba ir kitos šalys – tarp jų ir Didžioji Britanija, kur nutukimas tampa vis opesne visuomenės problema.

Teoriškai galutiniai ir neskundžiami Lietuvos teismų sprendimai gali būti nevykdomi ir ignoruojami. Į teisininkų aimanas visuomenė reaguoja abejingai ar net priešiškai. Teisingumą pagal Konstituciją Lietuvoje vykdo teismai. Už jų sprendimų nevykdymą numatoma baudžiamoji atsakomybė. Nepaisant to, dalis „galutinių ir neskundžiamų“ sprendimų praktikoje nevykdomi, todėl sukelia visuomenėje įniršį.

Sunkmetis – galimybių metas įsitvirtinti greitojo maisto įstaigoms. Kai įprasti restoranai ir kavinės Lietuvoje veržėsi diržus, čia, nors ir nelengvai, pradėjo kurtis naujos greitojo maitinimo įstaigos, o senbuvės sėkmingai plėtė veiklą. Rinkodaros agentūros „Brandscape“ vadovo Mindaugo Lapinsko teigimu, greitojo maisto įstaigos sunkmetį išgyveno nevienodai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos valstijose restoranų tinklas ,,McDonald's“ dirbo pelningai, o „Burger King“ sekėsi gerokai prasčiau.

Velionio Drąsiaus Kedžio sesuo ir jo dukters globėja – teisėja Neringa Venckienė – teigia bijanti, kad mergaitę perdavus motinai Laimutei Stankūnaitei, ši išveš mažąją jos dukterėčią į užsienį. Pasak teisėjos, taip gali būti siekiama galutinai sužlugdyti Andriaus Ūso mirties aplinkybių tyrimą.