biuždetas

Vyriausybė planuoja, kad finansavimas keliams kitais metais bus 66 mln. eurų mažesnis nei šiemet. Finansų ministerijos parengtame 2027 m. valstybės biudžeto projekte keliams numatoma 749,3 mln. eurų. 2026 metais keliams Lietuvoje skirta 815,5 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programa (KPPP) turėtų sudaryti 436 mln. eurų 2027 m. finansavimo, Valstybiniame kelių fonde numatoma 240,7 mln. eurų, o Europos Sąjungos (ES) finansinė parama sieks 72,6 mln. eurų.

Į Seimą grįžta Vyriausybės pakoreguotas 2026 metų valstybės biudžeto projektas, kuriame numatyta maždaug 10 kartų mažiau papildomų išlaidų nei prašė Seimo nariai ar komitetai – daugiau lėšų rasta pedagogams ir pareigūnams, Seimo kanceliarijai, Kultūros ministerijai. Parlamente antradienį numatytas antrasis biudžeto projekto svarstymas, o jį priimti ketinama ketvirtadienį.

Seimas antradienį priėmė 2024 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas „į rankas“. Pensininkai  Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 65 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didės 70 eurų ir sieks 644 eurus.

Seimo opozicijos atstovams pareiškus nepalaikysiant kitų metų biudžeto projekto premjerė Ingrida Šimonytė sako tame nematanti logikos.    „Nelabai aišku, kokia opozicijos logika nepalaikyti. Todėl, kad jeigu biudžetas nebūtų priimtas ir, tarkime, būtų taikoma vienos dvyliktosios šių metų (biudžeto – BNS) taisyklė, nežinau, kam čia dėl to būtų geriau“, – žurnalistams Seime antradienį sakė I. Šimonytė.

Pirmą nesėkmę po trijų iš eilės iškovotų pergalių patyrė Vilniaus „Wolves“ (3-3) krepšininkai, kurie Europos taurės rungtynėse namuose 77:93 (20:23, 19:21, 23:25, 15:24) neatsilaikė prieš Venecijos „Umana Reyer“ (3-4) komandą. Šiose rungtynėse „Wolves“ negalėjo padėti LKL susitikime su Kauno „Žalgiriu“ traumą patyręs Rasheedas Sulaimonas bei apsiligojęs Vaidas Kariniauskas.

Rekordinė infliacija, kylančios ne tik maisto, bet ir energetikos kainos – taip atrodė 2022-ieji Lietuvos gyventojams. Kad sumažintų finansinį skausmą lietuviams valdžia ėmė didinti minimalią algą, pensijas ir kitas išmokas.

Prasidedant šildymo sezonui, į Lietuvą ateina maksimalių išbandymų metas. Tiesa, žadama, kad jis bus lengvesnis – valdžia skolinasi milijardus, kuriais kompensuos dujų ir elektros kainas. Ir vis dėlto, ar tai, kad šalis užliejama milijardais, iš tiesų yra geras sprendimas? Kas iš to išloš daugiausiai? Šio vakaro TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ į šią temą kviečia pasigilinti daugiau.

Lietuvos fiskalinė politika gerina kryptį, tačiau kitąmet išliks prociklinė – formuojamų rezervų nepakanka, kad nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį ekonomikos skatinimą ar bent neutralią fiskalinę politiką, teigia Valstybės kontrolė, atlikusi 2019 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimą. „Pagal suplanuotus 2019 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas.

Seimui ketvirtadienį bus pateiktas siūlymas dar metams pratęsti reprezentacinių ir parlamentinei veiklai skiriamų lėšų mažinimą. Seimo statuto pataisos projektu numatoma Seimo pirmininkui ir jo pavaduotojams reprezentacijos išlaidoms apmokėti skiriamas lėšas bei Seimo narių parlamentinei veiklai skiriamas lėšas palikti sumažintas iki 2015 metų pabaigos. Skaičiuojama, kad priėmus šį projektą, būtų sutaupyta 3,34 mln. litų, taip pat nurodoma, kad ši suma kitų metų biudžete nėra planuojama.

Skolų prislėgta Italija greičiausiai taps nemoki, o Ispanijai galbūt pavyks išsisukti, prognozuoja britų Ekonomikos ir verslo tyrimų centras. Iš skolų gniaužtų besivaduojančioms šalims centras sumodeliavo „gerus“ ir „blogus“ ekonominius scenarijus, praneša BBC. Jis nustatė, kad Italija nemokumo išvengs tik tuomet, jei šalies ekonomika smarkiai paaugs, o tai mažai tikėtina.