biudžeto projektas

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nematanti jokių požymių, kad kai kurie parlamentarai iš valdančiosios koalicijos nebalsuotų už 2024 metų biudžeto projektą.    „Požymių, kad kažkas iš koalicijos turėtų nebalsuoti už biudžetą, nėra“, – pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos frakcijų seniūnų pasitarimo žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimas antradienį baigė pirmąjį 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Valdantieji sako, kad biudžetas – teisingas ir gausus, tuo metu opozicija įsitikinusi, kad Vyriausybė nepasinaudojo proga parengti brandesnį paskutinį šios kadencijos biudžetą. Parlamentarams antradienį pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išsakė Seimo nariai. Dabar dokumentas atiduotas Vyriausybei koreguoti. Antras svarstymas numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – gruodžio 5-ąją.

Seimui iš posėdžio darbotvarkės išbraukus kitų metų biudžeto projektą, o šią opozicijos iniciatyvą palaikius dviem Laisvės frakcijos nariams, politologai sako, kad toks žingsnis – partnerių įspėjimas konservatoriams, jog jų sprendimų palaikymas koalicijoje nėra besąlyginis.

Seimui rengiantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pažymi, kad siūlomo biudžeto projektas „stovi ant molinių kojų“. Anot jų, tai nenumato tvarių pajamų šaltinių, kuriais pasinaudojusi valstybė galėtų atliepti ilgalaikius ekonominius bei geopolitinius iššūkius, rašoma partijos pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje tikslins kitų metų valstybės biudžeto projektą. Įvertinęs  komitetų bei parlamentarų siūlymus patikslintą biudžetą Ministrų kabinetas ketvirtadienį teiks Seimui.  Premjerė Ingrida Šimonytė jau antradienį teigė, kad dėl 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo verslui Vyriausybė savo pozicijos nekeis ir toliau siūlys ją taikyti tik iki kitų metų liepos, o ne neterminuotai.  Tačiau I. Šimonytė pasiūlė lengvatinį 9 proc.

Vyriausybė penktadienį pristatė 2023 metų biudžeto projektą. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad šis biudžetas yra geriausia, ką galėjo parengti ši Vyriausybė esamomis aplinkybėmis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavę ekspertai teigė, kad šis biudžetas parengtas pagal visų poreikius, tačiau tai – labai rizikingas žingsnis. Tokią nuomonę išsakė finansų ministras Vilius Šapoka ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Seime antradienį buvo priimtas kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetas, bet jeigu ne opozicija – balsavimas būtų galėjęs žlugti. Keisčiausia, kad balsavime nedalyvavo užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis, nors politikas buvo Seime. G. Landsbergio nedalyvavimas balsavime užkliuvo ir konservatorių, ir koalicijos kolegoms.

Kitų metų biudžete parlamentinių partijų susitarimui dėl švietimo įgyvendinimui papildomai planuojama skirti 229,1 mln. eurų, daugiau nei pusė šių lėšų bus skirta didinti mokytojų algoms, pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Specialus dėmesys yra skiriamas partijų susitarimui dėl švietimo. (...) Bendrai – 229,1 mln. eurų papildomai“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo ministrė. Pristatydama 2022 metų valstybės biudžeto projektą G. Skaistė nurodė, kad 129,6 mln.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2022 metais turėtų siekti 303,137 mln. eurų – 5,5 proc. (17,569 mln. eurų) mažiau nei laukiama šiemet (320,706 mln. eurų). Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos yra 5,837 mlrd. eurų, išlaidos – 5,533 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,6 proc. (461,3 mln. eurų) ir 9,5 proc. (478,9 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2021 metais. Tai numatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo 2022 metų biudžeto projekte.