bdar

Daugelis lietuvių turi vieną ar daugiau paskyrų socialiniuose tinkluose. Žmonės nuo jaunuolių iki pensininkų juose skelbia savo įrašus, nuotraukas, vaizdo siužetus, taip pat komentuoja ar reaguoja į kitų vartotojų pastebėjimus. Dabar visą šią informaciją norima surinkti į vieną vietą. Valdininkai tikina, kad tai daroma norint kuo geriau pažinti Lietuvos gyventojus. Tačiau asmens duomenų saugotojai įspėja apie tokio projekto pavojus.

Šalies žiniasklaidos bendruomenei atstovaujančios organizacijos ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius pateikė siūlymus Vyriausybei, Teisingumo ir Kultūros ministerijoms, kaip palengvinti žurnalistų ir redakcijų darbą, gaunant informaciją iš valstybės institucijų visuomenės informavimui, kurią vis sudėtingiau gauti dėl bandymų prisidengti Bendruoju asmens duomenų apsaugos reglamentu (BDAR). Ekspertai vieningai sutaria: dabartinė situacija, kai vis dažniau atsisakoma žurnalistams ir v...

Reaguodama į susidariusią situaciją dėl žurnalistinio projekto „Karštos pėdos“, Teisingumo ministerija siekia pakeisti pažeidimų dėl asmens duomenų nagrinėjimo tvarką.

Pagrindinės šalies žiniasklaidos priemonės piktinasi, kad šalyje asmens duomenų apsauga virsta absurdiška cenzūra. Skandalas įsisuko po to, kai naujienų portalas „Atvira Klaipėda“ tyrusi savivaldybės įmonės viešuosius pirkimus atskleidė, kad konkursus dažniausiai laimėdavo įmonės vyriausiosios finasininkės sūnaus bendrovė. Tokį galimą nepotizmą ir korupciją aprašęs „Atvira Klaipėda“ žurnalistas paviešino ir veikėjų pavardes, ir giminystės ryšį, tačiau sulaukė antausio iš teismo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ketvirtadienį atmetė uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, kuriuo portalas, pranešdamas apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus, buvo pripažintas pažeidęs Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). 2019 metų gruodžio pabaigoje „Atvira Klaipėda“ skelbė apie bendrovės „Gatvių apšvietimas“ 2017-2019 metais vykdytus pirkimus ...

Už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimus programėlėje „Karantinas“ ją kūrusiai bendrovei ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) skirta bauda. Kaip pranešė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI), NVSC skirta 12 tūkst. eurų bauda, o bendrovei „IT sprendimai sėkmei“ –  3 tūkst. bauda.

Nyderlandų teismas įpareigojo vieną moterį ištrinti savo anūkų nuotraukas iš feisbuko ir kitų socialinių tinklų, kuomet ji nepakluso savo dukters reikalavimui jas išimti. Teisininkų teigimu, toks sprendimas gali nustebinti daugelį žmonių, kurie neatsakingai viešina informaciją apie kitus asmenis internete.  Teismo sprendimas nutraukė dukters ir motinos ginčą dėl teisės į vaikų atvaizdą, rašoma BBC.

Motinai pradėjus viešai stebėtis, kodėl jos nepilnametis vaikas mokykloje be tėvų žinios turi pildyti anketą, kurioje prašoma detaliai aprašyti šeimos padėtį, visuomenė susidomėjo, kas yra tas socialinis pasas, kuriam gauti neva ir buvo skirta anketa. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo socialinio paso koncepcija. Tačiau aiškėja, kad motinos paviešinta anketa galėjo neturėti nieko bendro su socialiniu pasu.

Jei pašte bandytumėte nufotografuoti savo siunčiamą siuntą, kaip įrodymą, kad ją tikrai išsiuntėte, paštas labai teisėtai uždraustų jums tai padaryti. Būtent su tokia gana kurioziška situacija neseniai susidūrė vienas lietuvis. Populiariame interneto forume „Reddit“ vienas lietuvis iškėlė aktualų klausimą – kodėl Lietuvos paštas draudžia savo klientams fotografuoti užantspauduotas siuntas.