bankų pelnas

Lietuvos komercinių bankų pelnams pernai sparčiai išaugus, taip pat didėjant paskolų palūkanoms, bet bankams nedidinant indėlių kainos, Lietuvos bankas (LB) ragina bankus atsižvelgti į situaciją ir formuoti kainodarą atsakingai.  LB teigia peržiūrėsiantis reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainą ir sudėtį. Be to, jei bankų pelnas sparčiai augtų ir 2023 metais, reikėtų jį perskirstyti fiskaliniu būdu, pavyzdžiui, nustatant laikiną papildomą mokestį, kol padėtis normalizuosis.

Lietuvoje fiksuojama vis daugiau sukčiavimo atvejų, kai žmonių pinigai išviliojami, sąskaitos ištuštinamos telefonu ar kompiuteriu. Kitos šalys, susiduriančios su panašiomis problemomis, jau planuoja įvesti kompensacijas nukentėjusiems gyventojams. Tačiau kodėl to nedaroma Lietuvoje? Pastaruoju metu ir Jungtinėje Karalystėje (JK) sukčiavimo atvejų, kai iš gyventojų išviliojami pinigai, padaugėjo beveik 40 proc., o nuostolių suma skaičiuojama šimtais milijonų svarų sterlingų.

Esant itin žemoms palūkanų normoms, bankų šansas užsidirbti – būsto paskolų maržos. Atsižvelgdami į prisiimamas rizikas bei stebėdami vienas kito žingsnius, bankai nustato ir savo pelno procentą. Bankams jungiantis ir didėjant koncentracijai, ekspertai tv3.lt portalui pasakoja, kaip tai turėtų paveikti būsto paskolų maržas. Žvelgiant į istoriją matyti, kad didžiausią pelno procentą bankai ėmė 2000 metais, kuomet tik prasidėjo būsto paskolų rinka – 4 proc.

Lietuvoje veikiančių bankų pelnas šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 43,2 proc. – iki 144,6 mln. Lt. Pelno pokyčiui didžiausią įtaką darė atidėjiniai blogoms paskoloms. „Pernykštį bankų pelno šuolį lėmė dėl geresnės nei manyta skolininkų būklės sumažinti atidėjiniai blogoms paskoloms.

Praėjusią savaitę Lietuvos bankas paskelbė, kad šalies bankinis sektorius per 2011 metus uždirbo 1,1 mlrd. litų pelno. Šis veiklos rezultatas artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 metais (1,156 mlrd. litų). Bankų praėjusiais metais skaičiuotas pelnas, anot Lietuvos banko,  labiausiai didėjo ne dėl augančios veiklos apimčių, o kitų veiksnių.

Vakarų Europos akcijų indeksai praėjusią savaitę smuko. Jų vertės mažėjo ir penktadienio prekybos sesijos metu. Rinkas savaitės pabaigoje žemyn nusitempė vis didėjantis nerimas dėl bankų sektoriaus veiklos pelningumo. JAV prezidentui Barackui Obamai išdėsčius ketinimus dar labiau suvaržyti bankų veiklą ir riboti prisiimamą riziką, nusirito ir Vakarų Europos šio sektoriaus akcijos. Didžiųjų regiono bankų akcijos pigo daugiau nei 4 proc., o „Barclays“ – net 6,2 proc.