bankų asociacija

Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašo Seimo nepritarti naujajam bankų bei investuotojų mokesčiui, vadinamu solidarumo įnašu, rašoma asociacijos pranešime spaudai. Asociacijos įsitikinimu, jį reglamentuojantis įstatymas negali būti priimtas teisinėje ir demokratinėje valstybėje. Sumanymas stumiamas, nepaisant ne tik Konkurencijos tarybos bei rinkos dalyvių, bet ir Europos institucijų kritikos: projekto pateikimas parlamente numatytas balandžio 20-ąją.

Mantas Zalatorius pasitraukė iš pareigų Lietuvos bankų asociacijoje (LBA). Pradedamas naujo asociacijos vadovo atrankos procesas, praneša asociacija. LBA ir M. Zalatoriaus sutarimu, šių metų liepos 31 d. yra jo paskutinė darbo diena organizacijoje. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, ribojančias M. Zalatoriaus galimybes vykdyti LBA veiklai būtinas funkcijas.

Teisėsaugos įtarimų dėl prekybos poveikiu sulaukęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius tai vadina dideliu sukrėtimu ir pabrėžia esąs doras žmogus. „Kaip jau daugelį kartų galėjote įsitikinti, esu, buvau ir būsiu doras žmogus. Ir niekados savo gyvenime nei planavau, nei jaučiu daręs ar planuoju daryti bet kokius nusikaltimus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė M. Zalatorius. „Šie įtarimai mane užklupo kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą prieštarauja Konstitucijai, pareiškė Lietuvos bankų asociacija (LBA). Asociacijos teigimu, toks mokestis būtų valstybės pagalba, nes jo dydis yra diferencijuojamas pagal finansų rinkos dalyvių veiklos mastą. Tokia pagalba, anot jos, nėra suderinta su Europos Komisija.

Bendras didžiųjų šalies bankų sprendimas, kuris leis saugiai atsiskaityti internete, turėtų pradėti veikti kitų metų pradžioje, sako banko „Swedbank“ vadovė Dovilė Grigienė. „Po daugelio metų diskusijų pernai bankų asociacija nusprendė ieškoti vienos rinkos standartus atitinkančios identifikacijos priemonės. Dabar vyksta darbai ta kryptimi, kitų metų pirmą ketvirtį turėsime bendrą bankų industrijos identifikavimo priemonę, kuri atitiks visus keliamus reikalavimus.

 Nuo šių metų pradžios sugriežtinus internetinės bankininkystės saugumo reikalavimus, didieji Baltijos šalių bankai ruošia bendrą sprendimą, leisiantį jų klientams saugiai atsiskaityti internete. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas teigia, kad šiuo metu vertinami galimi būsimos programėlės pasiūlymai, o sprendimo tikimasi galbūt šiais metais. „Didieji bankai (SEB, DNB ir „Swedbank“ - BNS) kalba dėl projekto, kuris vadinasi Bankų identifikavimo projektas.

 Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad bankų reikšmė ekonomikai didelė ir nekinta. 64 proc. apklaustųjų bankus įvardijo kaip vieną svarbiausių sektorių Lietuvos ekonomikai. Labiausiai bankais pasitiki jaunimas (18-29 m.), studentai, žmonės su aukštuoju išsilavinimu. Tuo tarpu mažiausiai pasitiki senjorai (60-74 m.), pensininkai, žmonės su pagrindiniu arba pradiniu išsimokslinimu.

Lietuvos bankų asociacijos bandymas pateikti elektroninės prekybos rinkos dalyvių abejones dėl „Bank link“ paslaugų komisinių mokesčių pagrįstumo ir teisingumo kaip „mėginimą paveikti dviejų verslo subjektų derybas dėl paslaugų pirkimo ir pardavimo sau naudinga linkme siekiant įtraukti į dvišalių derybų procesą su šiuo klausimu nesusijusias šalis“ yra klaidinantis ir neetiškas.

Liepa  Lietuvoje  buvo karšta ir audringa, tačiau bankų sistemoje nieko panašaus nevyko – pokyčių būta, tačiau dauguma jų vyko įprastuose rėmuose. Galima būtų sakyti, kad liepa bankuose buvo rami ir dėti tašką, tačiau tai nebūtų teisinga – bankuose tęsiasi procesas, kurį galima būtų pavadinti indėlių krize ir liepa buvo puiki šio proceso iliustracija. Beje, krizė, šiuo atveju, netipiška, nes indėlių bankuose netrūksta. Atvirkščiai, indėlių bankuose yra per daug.