banditai

Nuo pat savo gyvavimo pradžios Panevėžio „tulpiniai“ ne tik nesiskaitė su aplinkiniais – jie negailėjo ir savų. Tuo metu, kai „šmikiniai“ buvo sodinami už grotų, „tulpiniai“ klestelėjo. Pirmiausia jie sugebėjo uždirbti iš kontrabandos. Sienos tada buvo bemaž nesaugomos, tad iš Lietuvos keliavo spalvotieji metalai, o į Lietuvą – didžiuliai furgonai alkoholio. Pelnas buvo neapsakomas. Dalį jo „tulpiniai“ panaudojo prasidėjusiai privatizacijai.

Ne vienos nusikalstamos gaujos vadeiva Klaipėdoje nuolat taikydavosi į vienvaldžio nusikaltėlių lyderio sostą, užimamą Sigito Gaidjurgio, tačiau nė vienam jo įveikti nepavyko. S. Gaidjurgio vietą užimti taikėsi ir Darius Šernius-Darėnas (g. 1967 m.). Jis, vienas iš karštakošiškiausių S. Gaidjurgio gaujos „torpedų“, konfliktuoti su vadeiva pradėjo dar 1993 metais.

Šokiruojantis, bauginantis ir grėsmingas tarptautinių cigarečių kontrabandininkų Meka tapęs Kaliningradas dešimtojo dešimtmečio pabaigoje veržliems kauniečiams atrodė įkvepiantis – nebent jie ne laiku būtų pasipainioję kulkos kelyje. 1998–2000 metais Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė ir jo dešiniąja ranka laikytas Rolandas Dromantas-Ilgas sėkmingai įsitvirtino šiame Rusijos mieste, kur verslas ir mafija glaudžiai tarpusavyje persipinę.

Per 1993-iųjų pavasarį uostamiestyje prasidėjusį karą tarp gaujų po velėna amžiams atgulė dvi dešimtys jaunų vyrų. Dar keli papuolė už grotų. Mirties neišvengė ir artimas Sigito Gaidjurgio bendražygis. Tiesa, jį nužudyti pavyko ne iš pirmo karto.  Cibulia neišgyveno 1993-iųjų balandžio pabaigoje buvo pasikėsinta į Sigitui Gaidjurgiui artimą Romualdą Norvaišą (g. 1962 m.), pravarde Cibulia.

Praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje Remigijus Daškevičius atsidūrė už grotų. Nors žinomas mafijos šulas į kalėjimą pateko dėl „prestižinio“ nusikaltimo, tačiau tai jam ramaus gyvenimo zonoje negarantavo. R. Daškevičiui teko kovoti dėl vietos po saule. Sykį jis buvo taip sužalotas, kad net atsidūrė ligoninėje, tačiau grįžęs iš jos, Daškė jau buvo užsitarnavęs autoritetą ir pradėjo įvedinėti savo tvarką. Dvikova su „zonos“ lyderiais „Zona“ – ne laisvė, ten kiti įstatymai.

Vaizdas 1990-ųjų pradžioje daugeliui Lietuvoje atrodė gana niūrus, kai kada netgi baugus. Viską lėmė pernelyg didelis skirtumas tarp labai vargstančiųjų ir turtingųjų. Kaune atsirado pirmieji privačių namų kvartalai, kuriuose įsikūrė verslininkai, o prieš juos masines atakas pradėję jaunieji reketininkai persėdo į raudonos spalvos „Žigulių“ devintukus veidrodiniais langais.

Klaipėdoje nusikalstama Gaidjurginių grupuotė nuolat „auginosi raumenis“ pritraukdami į gaują naujus narius. Plėtė savo veiklą užsiimdami reketu ar atviru plėšikavimu. Kadangi daugelis nukentėjusių patys buvo įsivėlę į nešvarias machinacijas, skųstis teisėsaugininkams vengė. Jie ieškojo kitų mieste veikusių gaujų užtarimo, tačiau Sigitas Gaidjurgis siekė panaudoti ir jas.

Trečiadienį įvyko eeilinis apiplėšimas – pareigūnais apsimetę plėšikai iš Ukrainos piliečio pagrobė didelę pinigų sumą 12 milijonų grivinų (daugiau nei 305 000 eurų). Penktadienį Marijampolės apylinkės teisme prasidėjo posėdis, kurio metu buvo sprendžiama dėl įtariamųjų suėmimo. Kaip skelbia naujienų portalas lrytas.lt, Kauno prokurorai prašė teismo suimti tik du iš keturių įtariamųjų – klaipėdietį ir jo bendrininką iš Šiaulių. Anksčiau jie buvo teisti.

Šokiruojantis, bauginantis ir grėsmingas tarptautinių cigarečių kontrabandininkų Meka tapęs Kaliningradas XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje veržliems kauniečiams atrodė įkvepiantis – nebent jie ne laiku būtų pasipainioję kulkos kelyje. 1998–2000 metais Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė ir jo dešiniąja ranka laikytas Rolandas Dromantas-Ilgas sėkmingai įsitvirtino šiame Rusijos mieste, kur verslas ir mafija glaudžiai tarpusavyje persipinę.