baltic petroleum

Pilną baką kuro prisipylusi vilnietė nuvažiavo vos 200 km, nepasiekus kelionės tikslo, automobilis sugedo, teko kviesti tralą ir vykti į servisą. Jame paaiškėjo, kad kuras buvo su drumzlėmis. Tačiau degalinės atstovas tikina, kad kuras negalėjo tapti gedimo priežastimi. Vilnietė Diana (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo drumzlino dyzelino nuotraukomis. Moteris rašė, kad tokio kuro prisipylė Vilniuje, „Baltic Petroleum“ degalinėje.

Į Neringą vykstantys vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį – vienintelė čia esanti kolonėlė neveikia, tad prie Kuršių nerijos nėra galimybių pasipildyti kuro bako. Apie tai pranešė naujienų portalo tv3.lt skaitytojas. Vyras pasakojo, kad nuvažiavo į vienintelę Nidoje esančią „Baltic Petroleum“ degalinę. Vaizdas, anot jo, buvo įprastas – kainų lentelės prie degalinės degė, nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų ar informacijos, kad degalinė neveikia.

Karantino metu šalies degalinių apyvarta kai kur krito ir trečdaliu. Tačiau bent tiems, kas dar gali važiuoti ir važiuoja yra gera žinia – atsiranda vis daugiau vietų, kuriose už litrą degalų nebereikia mokėti ir euro. Šiuo metu žaliavinės naftos kaina pasaulio rinkose yra tris kartus mažesnė nei metų pradžioje. Vien per kovą ji krito dvigubai ir dabar siekia kiek daugiau nei 20 JAV dolerių už barelį. „Orlen Lietuva“ gaminamų degalų kainos per kovą sumažėjo maždaug 20 proc.

Lietuvos kapitalo degalinių tinklui „Emsi“ nepavyko laikinai sustabdyti kelio „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstrukcijos projekto įgyvendinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugpjūčio 21 dieną atmetė „Emsi“ skundą dėl „Via Baltica“ rekonstrukcijos. LVAT paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo liepos 18 dienos nutartį.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pirmąjį šių metų pusmetį valstybei sumokėjo 2,467 mlrd. eurų – 9,5 proc. (213,763 mln. eurų) daugiau nei 2017-ųjų sausį–birželį, kai sumokėta 2,253 mlrd. eurų mokesčių, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ – 171,345 mln. eurų, arba 19,3 proc. daugiau nei pirmąjį 2017 metų pusmetį.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 4,121 mlrd. eurų - 8,4 proc. (318,383 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais, kai sumokėta 3,803 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 249,038 mln. eurų, arba 19,6 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Antroje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovė „Okseta“ - jos sumokėtų mokesčių suma pernai padidėjo 4,7 proc. iki 190,288 mln.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 3,803 mlrd. eurų - 7,2 proc. (255 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais, kai sumokėta 3,548 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 309,764 mln. eurų. Antroje vietoje buvo tabako gamybos bendrovė „Philip Morris Baltic“, - 188,087 mln.

„Lukoil“ degalines valdančią Rusijos kapitalo įmonę „Lukoil Baltija“ perkant Austrijos fondui, jos vadovas Ivanas Paleičikas sako, kad jam nebeįdomus degalinių verslas ir jis pasitrauks iš šios veiklos. Pasak I.Paleičiko, būsimas bendrovės „Lukoil Baltija“ akcininkas - Austrijos „Amic Energy Management“ yra fondas, kurio investuotojai jam nėra žinomi ir jis neturi apie juos daug informacijos.

Bendrovė „Lukoil Baltija“ pateikė Konkurencijos tarybai atsakymą dėl pradėto tyrimo, susijusio su AB „Lietuvos kuras“ priklausiusių degalinių valdymo perėmimu 2003 metais. Šį trečiadienį pateiktame atsakyme bendrovė nurodė, kad nesutinka su tyrimo išvadomis dėl galimos neteisėtos koncentracijos ir prašo nutraukti tyrimą nesant pažeidimo.