baltarusiai

Dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui Baltarusijos piliečiui Aliaksandrui Macijevičiui uždrausta atvykti į Lietuvą. „Gavus informacijos, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė sprendimą uždrausti šiam užsieniečiui atvykti į šalį“, – penktadienį BNS sakė Migracijos departamento atstovas Rokas Pukinskas.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui dar vieneriems metams pratęsti Rusijos piliečiams taikomus ribojimus bei sugriežtinti į Lietuvą atvykstančių Baltarusijos piliečių patikrą. „(...) tais atvejais, kai Baltarusijos Respublikos piliečiai per sieną vyksta turėdami Šengeno vizą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi papildomai įvertinti rizikas ir prireikus atlikti išsamesnį patikrinimą“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad imigracijos politikoje Lietuva turėtų laikytis griežtesnės arba bent vienodos pozicijos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu. „Imigracijos politikoje mes turėtume laikytis griežtesnės arba bent jau vienodos pozicijos tiek rusų, tiek baltarusių atveju“, – diskusijoje Rytų Europos studijų centre (RESC) sakė G. Nausėda. Prezidentas teigė apie tai kalbėjęs dar tada, kai išaugo į Lietuvą atvykstančių baltarusių srautai.

Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo metams pratęsti šiuo metu iki gegužės galiojančius ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, pastariesiems tvarka būtų sugriežtinama, bet nebūtų visiškai prilyginama rusams. Tais atvejais, kai Baltarusijos piliečiai atvyktų su Šengeno viza, būtų papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas Rustamas Liubajevas netiki, kad trečiadienį vakare Vilniaus geležinkelio stotyje iš tranzitinio traukinio Kaliningradas–Sankt Peterburgas išlipę du baltarusiai norėjo pasigrožėti Vilniumi. Tokią išlipimo sostinėje versiją pareigūnams pateikė užsieniečiai. R. Liubajevas pažymi, kad pastaraisiais metais daugiau tokių įvykių nebuvo fiksuota.

Greta Vilniaus esančiuose miškuose ir apleistuose poligonuose pastebėti sukarintomis uniformomis vilikintys baltarusijos piliečiai, kurie imituoja kovinius veiksmus ir mokosi kariauti.

Net sovietmečiu Lietuvoje, o ypač Vilniuje, nebuvo tiek daug kalbama rusiškai, kiek girdima dabar. Ar mums kelia pavojų į šalį plūstantys baltarusiai, dažnai Vilnių laikantys savo istorine sostine? Ar vadinamasis litvinizmas yra grėsmė nacionaliniam saugumui? Ar reikia riboti baltarusių atvykimą į Lietuvą? Apie tai – naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“. Diskusijoje dalyvauja: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Vilniaus Unive...

Tiek rusų kalbos Lietuvoje neskambėjo net sovietmečiu. Ar Lietuvai pavojų kelia į Lietuvą plūstantys baltarusiai, dažnai Vilnių laikantys savo istorine sostine? Ar litvinizmas yra grėsmė šalies nacionaliniam saugumui? Ar reikia riboti baltarusių atvykimą į Lietuvą? Apie tai laidoje „Dėmesio centre“ šįvakar, 19.30 val.

Siūlymas sugriežtinti esamus ribojimus Baltarusijos ir Rusijos piliečiams neatitinka Europos Sąjungos (ES) teisės, rašoma Teisingumo ministerijos teisininkų išvadose. Trijų konservatorių parengtose pataisose siūloma atimti galimybę tiek rusams, tiek baltarusiams prašyti vizų jau Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai dėl jų tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija (URM). Be tokių vizų šie užsieniečiai Lietuvoje iš esmės negalėtų teikti prašymo ir dėl leidimo laikinai gyventi šalyje.

Patrulių ekipažas pastebi neramumus prie naktinio baro. Bandymai prakalbinti liudininkus pareigūnams vaisių neduoda, tačiau po truputį situacija pradeda aiškėti. Visą situaciją užfiksavo laidos „Farai“ operatorius. Atvykus į įvykio vietą pareigūnams sunku suprasti, kas vyksta, kai visi tyli. Apsaugos darbuotojas teigia, kad buvo apgadintos baro durys, tačiau neaišku, kas jas apgadino.

Maždaug dviem tūkstančiams baltarusių pristabdytas leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas, tai kelia nerimą visiems čia esantiesiems, sako Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Ji ir kiti Baltarusijos opozicijos atstovai prašė Lietuvos politikų neįvesti naujų ribojimų ir „nestatyti geležinės uždangos“ tarp šalių. „Apie 2 tūkst. baltarusių pristabdytas leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas.

Tarp Lietuvos baltarusių vis labiau plinta litvinizmas – teorijos, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) yra dabartinių baltarusių protėvių sukurta valstybė – ir teritorinės pretenzijos Lietuvai. Bene žymiausias lietuvių istorikas Alfredas Bumblauskas sako, kad savintis kunigaikštystės negalime, tačiau litvinistai taip pat ignoruoja svarbius faktus.  Apie tai A. Bumblauskas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Konservatoriai siūlo nebeįsileisti naujų atvykėlių iš Baltarusijos. Keli valdantieji registravo įstatymo pataisas, kurias priėmus į Lietuvą iš kaimyninės šalies nebegalėtų atvykti nauji darbuotojai. Taip pat siūloma baltarusiams nebeišduoti ir turistinių vizų. To reikia, nes baltarusių Lietuvoje jau tiek daug, kad saugumui darosi sunku su jais tvarkytis, juolab kad kartu su ekonominiais migrantais važiuoja ir Aleksandro Lukašenkos KGB agentai.

Seime pirmadienį registruotas siūlymas griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams, išimtis būtų palikta tik atvykstantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbą baltarusiams.

Šeši iš dešimties lietuvių pritaria griežtesnėms baltarusių patekimo į Lietuvą sąlygoms. Jos duomenimis, 60,61 proc. apklaustųjų laikosi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams reikia sugriežtinti patekimo į Lietuvą sąlygas. Už griežtesnes sąlygas dažniau pasisakė moterys, 50-ies metų ir vyresni gyventojai, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai. Mažiausiai pritariančiųjų sąlygų griežtinimui buvo 18–29 metų amžiaus grupėje, rodo trečiadienį lrt paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Migracijos departamentas skaičiuoja, kad Lietuvoje jau yra daugiau 200 tūkstančių naujai atvykusių užsieniečių. Daugiausiai tai ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai. Verslui atsivežant darbuotojų iš trečiųjų šalių, sparčiai daugėja ir atvykėlių iš Vidurinės Azijos: Tadžikistano, Kazachstano ir Uzbekistano. Visi šie žmonės Lietuvoje daugiausiai kalba rusiškai, juolab, kad valstybė neturi jokios jų integravimo į mūsų šalį politikos.

Nuo kitos savaitės lietuvių kalbos Vilniuje pradės mokytis per 620 žmonių – dauguma jų ukrainiečiai ir maža dalis baltarusių. „Ten nepilni 10 procentų yra kitos mažumos, pagrinde baltarusiai. Daugiau negu 90 procentų yra ukrainiečiai“, – BNS pirmadienį sakė Tautinių bendrijų namų direktorius Gžegožas Miloševičius. Kaip nurodė Tautinių bendrijų namai, bus sudaryta 30 grupių, 20 iš jų finansuoja Jungtinių Valstijų (JAV) ambasada Lietuvoje.

Jungtinės Tautos penktadienį paragino Baltarusiją persvarstyti dekretą, kuriuo šalies ambasadoms įsakoma nutraukti pasų išdavimą, ir įspėjo, kad tai gali pažeisti tūkstančių tremtyje gyvenančių baltarusių teises. Iš Baltarusijos – artimos Maskvos sąjungininkės – pabėgo dešimtys tūkstančių baltarusių po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka 2020 metais žiauriai numalšino masinius protestus prieš jo valdymą.

Pastarosiomis savaitėmis pastebima įtampa tarp Lietuvos valstybės institucijų ir baltarusių bendruomenės – Lietuvoje įsikūrusios baltarusių organizacijos pažėrė kaltinimus Lietuvai karo ir baimės atmosferos kurstymu, daug dėmesio susilaukė baltarusės aktyvistės Olgos Karač atvejis, kuriai dėl saugumo grėsmių nebuvo suteiktas prieglobstis. Vis dėlto, politologės Ainės Ramonaitės teigimu, įvesti papildomus apribojimus pabėgėliams iš Baltarusijos būtų klaidingas žingsnis.

Dalis Lietuvoje gyvenančių baltarusių teigia pastebintys prastėjančią baltarusių padėtį Lietuvoje, nes šalyje ima dominuoti pirmenybė nacionaliniam saugumui, o pabėgėlių interesai neva nustumiami į šoną. Baltarusiai kritikuoja, kaip Lietuva kai kuriuos Baltarusijos piliečius skelbia esant grėsme nacionaliniam saugumui – esą tai daroma gerai neįsigilinus į situaciją ir neturint patikimų duomenų.

Vilniaus paplūdimyje pasipiktinusi vilnietė užfiksavo galimą pedofilijos atvejį: vidury baltos dienos, kaip sako moteris, pusnuogis vyras ant savęs laikė visiškai nuogą 4–5 metų mergaitę. Gali būti, kaip sako vilnietė, tai senelis su anūke, bet net jeigu ir taip, moterį šokiravo, kad maždaug pusvalandį laikydamas vaiką vyras lietė kūną, trynė į save. Moteris kreipėsi į policiją, tačiau atvykę pareigūnai nei mergaitės, nei įtarimus sukėlusio vyro – nerado.

Kelios Lietuvoje įsikūrusios baltarusių organizacijos pažėrė krūvą kaltinimų Lietuvai – mūsų valdžią apkaltino kurstant karo nuotaikas ir baimės atmosferą šalyje, pareiškė, kad Nausėda kalbėdamas apie baltarusius naudoja neapykantos kalbą. Organizacijos teigia, jog Lietuvos valdžia juos diskriminuoja. Pažėrė priekaištų ir mūsų saugumui – sako, sprendimas neįsileisti baltarusių kariškių į Lietuvą yra nelogiškas.

Kelios Lietuvoje įsikūrusios baltarusių organizacijos pažėrė krūvą kaltinimų Lietuvai – mūsų valdžią apkaltino kurstant karo nuotaikas ir baimės atmosferą šalyje, pareiškė, kad Nausėda kalbėdamas apie baltarusius naudoja neapykantos kalbą. Organizacijos teigia, jog Lietuvos valdžia juos diskriminuoja. Pažėrė priekaištų ir mūsų saugumui – sako, sprendimas neįsileisti baltarusių kariškių į Lietuvą yra nelogiškas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) nuosekliai laikosi pozicijos, kad ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turi būti vienodi, bet projektą parengs Užsienio reikalų ministerija arba parlamentarai, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Lietuvos politikams ketinant vėl svarstyti griežtesnius ribojimus į šalį atvykstantiems Baltarusijos piliečiams, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tokiais planais gąsdinami nuo Minsko režimo represijų bėgę žmonės.  Taip ji kalbėjo po to, kai trečiadienį Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuro atstovas teigė, kad dalis į Lietuvą persikėlusių baltarusiškų informacinių technologijų (IT) įmonių dėl svarsto trauktis iš šalies.

Grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui pripažinus daugiau kaip 1 tūkst. baltarusių ir rusų, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nemananti, kad dėl to reikėtų peržiūrėti šalies politiką baltarusių diasporos atžvilgiu. „Tai nėra priežastis iš esmės peržiūrėti mūsų politiką Baltarusijos diasporos atžvilgiu“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Rusijai užpuolus Ukrainą, baltarusiai patiria naują represijų bangą, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje didžiausios pasaulio saugumo organizacijos ataskaitoje. Baltarusijoje dėl politiškai motyvuotų kaltinimų praėjusį mėnesį buvo sulaikyti mažiausiai 1 486 žmonės, nurodoma Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitoje. Ją matė naujienų agentūra AFP.

Prie bendruomenės namų Panemunėje plevėsavusi Ukrainos vėliava užkliuvo pro šalį ėjusiems baltarusiams. Vienas jų ne tik nulaužė kotą, bet dar ir numetė vėliavą ant žemės, vėliau ją išvadino skuduru. Piktadarius bandė sulaikyti žinomas visuomenininkas. Sulaikomas baltarusis priešinosi ir kauniečiui perkando pirštą. Prie bendruomenės kūrybos namų Panemunėje dabar plevėsuoja jau tik istorinė Lietuvos vėliava su Vyčiu.

Prezidento veto ir teikiami nauji siūlymai dėl rusų ir baltarusių nacionalinių sankcijų „neturi didelių šansų“ Seime, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas. „Reikia susipažinti su tam tikrais pasiūlymais, reikia juos pamatyti. Bet galiu pasakyti, vertinant politologiškai, politikai, kurie priiminėjo įstatymą su pataisomis, kurias aš siūliau, ir kurios buvo, sakykime, nušlifuotos, turi laikytis savo įsitikinimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ir pateikė savo siūlymus. Šalies vadovas pateikė savo siūlymus. „Priėmiau sprendimą vetuoti įstatymą, kuris dėl karo Ukrainoje numato skirtingas ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Esminė priežastis – įstatyme numatytos skirtingo dydžio ir apimties sankcijos šiems asmenims. Rusijos piliečiams siūlomos didesnės, Baltarusijos – mažesnės.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė svarstantis vetuoti Seimo šią savaitę priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, kad pasiūlytų suvienodinti ribojimus abiejų šalių piliečiams. „Jeigu vetuosime, tai vetuosime su pasiūlymais, ir labai tikėtina, kad mūsų pasiūlymai padarys šitą įstatymą dar griežtesnį“, – žurnalistams Alytuje sakė šalies vadovas.

Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja dėkoja Lietuvai už numatytas skirtingas nacionalines sankcijas rusams ir baltarusiams. „Sveikiname Lietuvos sprendimą atskirti baltarusius ir rusus. Baltarusiai šiuo metu kovoja už savo laisvę, taip pat ir Ukrainoje“, – rašoma antradienį jos išplatintame pranešime.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) iš nacionalinių sankcijų įstatymo projekto siūlo išbraukti dar vieną ribojimą Baltarusijos piliečiams – prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje nebūtų priimami tik iš Rusijos piliečių. Pirmadienį NSGK nariai bendru sutarimu pritarė tokiam „valstiečio“ Jono Jaručio siūlymui. Parlamentaras pasiūlymą grindė tuo, kad sustabdžius baltarusių prašymų priėmimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, sunkumų patirtų Lietuvos vežėjų įmonės.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį kreipėsi į pasaulio parlamentus ir Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) ragindama neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams grįžti į tarptautines varžybas. „Išties labai apmaudu, kad vis dar tenka tokias organizacijas kaip Tarptautinis olimpinis komitetas įtikinėti, jog šiuo metu vienintelis kvietimas Rusijai gali būti tik į tarptautinį tribunolą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė subalansuotu vadina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) pakoreguotą projektą, kuriuo buvo sušvelninti ribojimai šalyje esantiems rusams ir baltarusiams. „Tarptautinių sankcijų įstatymų rinkinys iš Vyriausybės išėjo be tų visų ribojimų ir jie atsirado Seime, komitete.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės iniciatyva penktadienį organizuotame nuotoliniame susitikime 35 šalių ministrai bendrai sutarė siekti užkirsti kelią rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti olimpinėse varžybose. „Kviečiame neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į jokias tarptautines varžybas, taip pat ir olimpines žaidynes, kol tęsiasi karas Ukrainoje. Mūsų – sporto politikų – pozicija turi būti tvirta, vieninga, negalime leisti ja naudotis.

Seimas pakeitė ginklų prekybos ir laikymo tvarką. Savanoriai, šauliai ir kariai greitai galės tiesiog nusipirkti automatinių ginklų jų parduotuvėse. Na, o štai Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, kadangi turi priešiškų valstybių pilietybę, ginklų turėti negalės. Seimas uždraudė jiems įsigyti ginklus, o kas juos jau turi, turės juos parduoti arba atiduoti policijai. Rusijos ir Baltarusijos piliečiai Lietuvoje nebegalės turėti ginklų.

Į Lietuvą šiemet persikėlė rekordiškai daug ir baltarusiškos kilmės informacinių technologijų įmonių, ir jose įsidarbinusių žmonių, pirmadienį pranešė LRT radijas.   Baltarusių įkurtoje JAV skaitmeninių platformų inžinerijos ir programinės įrangos kūrimo įmonėje  „EPAM Systems“  darbuotojų padaugėjo nuo 320 darbuotojų iki beveik pusantro tūkstančio, populiaraus kompiuterinio žaidimo „World of Tanks“ kūrėjoje „Wargaming“ – nuo 400 iki beveik tūkstančio.

Konservatorius Kasčiūnas užsimojo atimti teisėtai laikomus ginklus iš mūsų šalyje gyvenančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Anot saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, dabar tokių ginkluotų užsienio piliečių Lietuvoje yra pusketvirto šimto, o ar jie lojalūs mūsų valstybei ar karą pradėjusiai savo tėvynei niekas nežino.

Per pirmąjį šių metų pusmetį leidimai laikinai gyventi Lietuvoje išduoti 10 tūkst. baltarusių ir 2 tūkst. rusų. Apie tai skelbia LRT. Migracijos departamento duomenys rodo, kad per šešis 2022-ųjų mėnesius leidimas gyventi šalyje išduotas 10 tūkst. 116 Baltarusijos ir 1 tūkst. 687 Rusijos piliečiams. Kol kas leidimai gyventi šalyje, anot LRT, šiemet neišduoti trims to prašiusiems asmenims – dviem baltarusiams ir vienam rusui. Liepos 14-osios duomenimis, dar kiek daugiau nei 4,4 tūkst.

VSAT Imuniteto valdybos pasieniečiai sulaikė Druskininkų užkardos pareigūną, kuris, įtariama, už piniginį atlygį per Raigardo punktą į Lietuvą praleido kontrabandines cigaretes gabenusius Baltarusijos piliečius. Pirmadienį VSAT Imuniteto valdybos pasieniečiai, į pagalbą pasitelkę Varėnos rinktinės kriminalistus bei Specialiosios paskirties skyriaus pareigūnus, Raigardo pasienio kontrolės punkto prieigose sustabdė vienas paskui kitą važiavusius tris automobilius.

Virtuali ligoninė, nemokamas „Airbnb“ pabėgėliams, humanitarinės pagalbos kortelė – nuo ​​Rusijos karo Ukrainoje pradžios Didžiojoje Britanijoje ir už jos ribų atsirado dešimtys projektų, skirtų padėti nukentėjusiems nuo karo. Tokios iniciatyvos leidžia šeimai iš Ukrainos susirasti būstą bet kurioje pasaulio vietoje ir gauti nemokamą gydytojo konsultaciją, skelbia BBC.

Apie 200 baltarusių ir jų rėmėjų pirmadienį Vilniuje susirinko paminėti pernykščių įvykių, susijusių su Baltarusijos prezidento rinkimais. Į žmones, nešinus istorinėmis Baltarusijos vėliavomis, sostinės Lukiškių aikštėje kreipėsi baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir Lietuvos politikai, raginę tęsti kovą už demokratiją.

Lukašenkos režimo opozicionieriai kviečia Lietuvą imtis veiksmų. Pasak jų, migrantų srautą stabdytų ne spygliuotos vielos tvora, o griežtos ekonominės sankcijos. Aptvertas pasienis – tai pagalba diktatoriaus režimui, sakė pagalbos baltarusiams organizacijos „Dapamoga“ vadovė Natalija Kolegova. Demokratijos Baltarusijoje siekiantys aktyvistai trečiadienį Vilniuje surengė konferenciją apie politinius ekonominius migrantus iš Baltarusijos ir kitų šalių.

Vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson sako, kad Europos Sąjunga dėl išaugusios neteisėtos migracijos iš Baltarusijos galėtų svarstyti vizų išdavimo sustabdymą šios šalies piliečiams. Ji tai pranešė pirmadienį per neeilinį bendrą Europos Parlamento Užsienio reikalų bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų posėdį. „Aš esu atsakinga ir už vizų politiką ir galiu pasakyti, kad esu pasirengusi imtis veiksmų dėl vizų režimo sustabdymo baltarusiams šioje situacijoje.

Lukašenkos grasinimai pildosi – per sieną į Lietuvą pradeda plūsti pabėgėliai. Vien šiąnakt pasieniečiai sučiupo 52 neteisėtus migrantus iš Irako, Sirijos, Baltarusijos, Rusijos ir tai yra 5 metų vienos paros sulaikytų migrantų rekordas. Specialistai sako, kad taip Lukašenka gąsdina visų pirma Lietuvą, o ir visą Europos Sąjungą.

Lukašenkos režimas imasi naujų suvaržymų. Sugriežtinus emigracijos tvarką, dabar išvykti iš šalies darosi beveik neįmanoma. Lukašenkai nerimaujant dėl naujų protestų, daugėja ir kitų drakoniškų įstatymų. Nauji duomenys rodo, kad panašu, jog režimas lėktuvo užgrobimo operaciją planavo jau seniai, o taikiniu galėjo tapti opozicijos lyderė Svetlana Cihanouskaja. Tarptautinės bendruomenės spaudžiamas A. Lukašenkos režimas, regis, vis labiau panašėja į Šiaurės Korėją.

Vilniaus oro uoste sekmadienio vakarą nusileido Baltarusijoje anksčiau nutupdytas bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Lėktuvas sekmadienio popietę buvo nutupdytas Minsko oro uoste. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę. Lietuvos oro uostai pranešė, kad taip nutiko dėl konflikto tarp įgulos ir keleivių, tuo metu Baltarusija skelbė, kad lėktuvas tūpė Minske dėl pranešimo apie bombą.

Nacionalinės vizos, pasibaigus jų galiojimui, humanitariniu pagrindu į Lietuvą atvykusiems baltarusiams automatiškai nebus pratęsiamos, atvykusieji gali pateikti prašymą dėl leidimo gyventi arba dėl naujos nacionalinės vizos. „Automatiškai vizos nebus pratęsiamos. Baltarusiai turės iš naujo kreiptis dėl nacionalinės vizos ar leidimo gyventi išdavimo“, – BNS sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.