baikonūras

Rusijos raketų nešėja „Proton-M“ su JAV ryšių palydovu „Intelsat-23“ sekmadienį iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane pakilo į orbitą, remdamasi Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ atstovu skelbia „RIA Novosti“. „Raketa „Proton-M“ su palydovu „Intelsat-23“ buvo paleista numatytu laiku – 0.37 val. Maskvos laiku. Numatyta, kad raketa nuo palydovo atsiskirs 22.07 val. Maskvos laiku“, – sakė atstovas.

Rusijos nešančioji raketa „Sojuz-2.1“ pirmadienį iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane į orbitą iškėlė Europos orų stebėjimo palydovą, remdamasi kosmoso agentūra „Roskosmos“ skelbia „RIA Novosti“. „Raketa su įsibėgėjimo bloku „Fregat“ ir palydovu „MetOp-B“ buvo paleista 20.29 val. Maskvos laiku, – teigė „Roskosmos“ atstovas. – Raketa nuo bloko „Fregat“ atsiskirti turėtų 21.37 val.

Vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota sterblinė žiurkė, gyvenanti kosmodrome Baikonure, tapo sensacija interneto erdvėje. Vaizdelį nufilmavo Baikonurio kosmodromo TSENKI agentūra – Rusijos kosmoso agentūros departamentas, atsakingas už Baikonure vykdomus pakilimus. „YouTube“ patalpintą vaizdo klipą, pavadintą „Baikonuro kosmodromo gyvenatojas“ jau peržiūrėjo šimtai tūkstančių smalsuolių.

Rusijos kosminis laivas „Sojuz“ su trimis įgulos nariais pakilo į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS), praneša BBC. Kosminis laivas „Sojuz“ su Rusijos, Japonijos ir JAV astronautais iš Kazachstano Baikonuro kosmodromo pakilo sekmadienį. Su TKS raketa turėtų susijungti ankstų rytą antradienį. Pranešama, kad pakilimas buvo sėkmingas.

Susisiekti su Aleksejumi Jelisejevu – lietuvių kilmės kosmonautu – paskatino Vilniuje 2011 m. lapkritį vykusi tarptautinė kosmoso konferencija SEMWO. Mėnesį užtruko kontakto paieška. Gruodžio viduryje telefono ragelyje išgirdau jaunatvišką balsą, teko pasitikslinti, ar tikrai kalbu su 77 metų kosmonautu. Mūsų pokalbis iš karto pakrypo į A. Jelisejevo lietuvišką kilmę. Aleksejaus tėvas buvo lietuvis Stanislovas Kuraitis, bet lemtis jam pakišo Sovietų Sąjungos „liaudies priešo“ likimą.

Kazachstanas leido Rusijai raketas leisti iš Baikonūro kosmodromo, penktadienį teigė Kazachstano ministras pirmininkas Karimas Masimovas, skelbia „RIA Novosti“. Rusijai ir Kazachstanui iki šiol nepavyko susitarti dėl naujos iš Baikonūro kosmodromo paleistų Rusijos raketų nuolaužų nukritimo zonos. Dėl to Rusija buvo priversta gegužės 23 dieną atidėti Europos orų stebėjimo palydovo „MetOp-B“ paleidimą.

Rusams teks atšaukti tris planuotus palydovų paleidimus iš Baikonūro kosmodromo, mat tam pasipriešino Kazachstanas. Toks žingsnis žengtas kilus nesutarimams dėl zonos, kurioje krenta raketų nuolaužos. Pirmosios „Sojuz“ raketų, turėjusių iš viso iškelti septynis palydovus, pakopos turėjo nukristi srityje virš šiaurės Kazachstano, kuri tik retkarčiais naudojama kaip nuolaužų numetimo zona, praneša naujienų agentūra AFP.

Praėjus penkioms dienoms po nepavykusio pakilimo Rusijos „Sojuz“ raketa į orbitą sėkmingai iškėlė šešis JAV palydovinio ryšio bendrovės palydovus, skelbia BBC. „Sojuz“ raketa trečiadienį pakilo iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane. Po valandos ir 40 minučių visi šeši JAV palydovinių telefonų bendrovės „Globalstar“ palydovai buvo atskirti nuo raketos ir atsidūrė Žemės orbitoje. Iš karto po pakilimo praeitą penktadienį kita „Sojuz“ raketa sprogo. Pranešama, kad jos dalys nukrito Sibire.

Rusijos specialistai iššifravo telemetrinius duomenis, gautus iš įstrigusio Marso zondo, tačiau vis dar nenustatė jo gedimo priežasčių, teigė šaltinis kosmoso pramonėje. Gauta „kai kurių duomenų“ apie kosminio aparato būklę, tačiau dar neaišku, kiek „funkcionalus“ jis yra, naujienų agentūrai „RIA Novosti“ teigė šaltinis. Ketvirtadienį Baikonūre, Kazachstane, esančioje Rusijos kosmoso centre gautas signalas iš zondo „Phobos-Grunt“, kuris po paleidimo įstrigo Žemės orbitoje.