b. gruževskis

Šauklių, kad „Sodra“ žlunga, netrūko nuo pat jos įkūrimo praėjusiame amžiuje. Nuo svyruojančių šalies ekonominių rodiklių iki sparčiai kintančio dirbančiųjų ir pensininkų santykio – argumentų manyti, kad socialinio draudimo sistemos laukia ne patys geriausi laikai, yra ne vienas. Vis dėlto ekonomistai tvirtai neigia tokius gandus, teigdami, kad „Sodra“ buvo, yra ir bus.

Dirbti mažiau, bet uždirbti tiek pat ar net daugiau. Toks scenarijus tenkintų daugelį, tačiau apie darbo savaitės sutrumpinimą garsiau kalbama tik šiaurės ir vakarų šalyse. Nors dauguma Lietuvos ekspertų konstatuoja, kad mūsų šalyje apie tai kalbėti dar anksti, yra ir tokių, kurie tvirtina – keturias dienas per savaitę galėjome dirbti jau prieš 20 metų. Jungtinės Karalystės profesinių sąjungų kongreso generalinė sekretorė Frances O‘Grady mano, kad reikėtų svarstyti trumpesnę darbo savaitę.

Gyventojų senėjimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas – tokias dvi demografines tendencijas šiuo metu mato Lietuva. Ir jei šalies valdantieji nesiims pokyčių suvaldyti migracijos srautus bei mažėjantį gimstančių vaikų skaičių, specialistai prognozuoja, kad jau 2035-aisias šalyje gyvens viso labo 2,4 mln. gyventojų. Balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln. gyventojų, rodo naujausi Registrų centro duomenys.

Reformuojama pensijų kaupimo sistema kelia daug nežinios ateities pensininkams, o dabartiniams pensijų gavėjams svarbiausias vienas klausimas – ar pensijos augs. Laimei, specialistai vieningai tikina, kad išmokos stabiliai didės. Tačiau klausimas, kaip ilgai, nes panašu, kad naujoji pensijų sistema gali būti per dosni. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja pensijų kaupimo pertvarka – visi dirbantys gyventojai automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Kaupiantieji galės prisidėti 3 proc.

Latvijoje svarstoma trumpinti darbo laiką 8 valandomis. Tv3.lt pašnekovai mano, kad nors dauguma darbuotojų mūsų šalyje palankiai sutiktų tokią iniciatyvą, tačiau bėda ta, kad mūsų šalies ekonomika kol kas tam nepajėgi. Siūlymo Latvijoje autorius Agris Cirulis mano, kad sumažinus darbo trukmę žmonės galėtų daugiau laiko skirti laiko sau ir savo šeimoms, darbe būtų labiau motyvuoti, o toks sprendimas teigiamai atsilieptų šalies ekonomikai. Pavyzdžiui, sumažintų nedarbą.

Kone antru Lietuvos himnu tapusi daina „Trys milijonai“ šiandien yra ir primiršta, ir faktiškai klaidinga. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šių metų spalį gyventojų skaičius šalyje smuko iki 2 mln. 797 tūkst. Tiesa, ateities prognozės dar liūdnesnės. Europos Komisija skelbia, kad per ketverius metus Lietuvą paliks beveik 80 tūkst. piliečių ir gyventojų liks apie 2,7 mln. Remiantis EK skaičiavimais, kasmet, iki 2022 m., dėl neigiamos migracijos Lietuvą turėtų palikti po 22 tūkst.

Keturių darbo dienų savaitė – tikriausiai apie ją svajoja kiekvienas šeimą ar pomėgių turintis gyventojas. Atrodytų, kad Europa žengia šio kelio link, o kartu ir Lietuvoje atsiranda vis daugiau pavyzdžių, kai darbuotojams leidžiama darbui atsiduoti mažiau nei 40 darbo valandų per savaitę. Visai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo atvejis, kai Norvegijos kapitalo įmonė „Atea“, dirbanti informacinių technologijų srityje, vasaros metu darbo savaitę sutrumpino iki keturių dienų.

Lietuvai beliko keli metai. Tokį nuosprendį skelbia profesorius ir ekonomistas tyrinėdami demografinę situaciją. Daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui, darbingiems išvykstant į užsienį, šalis gali įklimpti į itin rimtas problemas. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis Lietuvos demografijos forume kalbėjo, kad pokyčiai gyventojų amžiaus struktūroje apima visą Europą: Europa yra labiausiai senstanti pasaulio dalis.

Lietuvos saugumo tarnybos įvertino šių metų grėsmes Lietuvos saugumui ir įžvelgė naują pavojų. Teigiama, kad Rusija siekia paveikti Lietuvos totorių bendruomenes, kad šios taptų lojalios Kremliui.